Nuo biurokratijos pavargusioms mokykloms siūlo išeitį: rezultatai kalba patys už save

Pranešime „Nuo bitų iki DI: kokie skaitmeniniai sprendimai mokyklai ir mokinių pažangai?“ įmonės „Sonaro“ vadovas, švietimo skaitmeninimo entuziastas Tomas Urbonas dalijosi įžvalgomis apie biurokratijos mažinimą mokyklose ir automatizuotų sprendimų diegimą švietimo įstaigose.

„Mokyklos yra pavargusios nuo to, kad reikia kažkur suvedinėti duomenis“, – pranešimo pradžioje akcentavo T. Urbonas.

Žvelgiant iš šono, mokyklos valdymo standartas atrodo gana panašus, visos teikia tą pačią paslaugą – stengiamasi, kad visi švietimo įstaigą lankantys mokiniai gautų kokybišką išsilavinimą.

Vis dėlto, už uždarų durų slepiasi ne tik pamokos, atsiskaitomieji darbai ar popamokinės veiklos. Pedagogai dalijasi esantys pavargę nuo perteklinės biurokratijos, o bandymas efektyvinti švietimo įstaigų darbą yra iš karto neigiamai tapatinamas su dar vienos sistemos diegimu.

Tokia problemą T. Urbonas laiko viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės dažnai atsisako dirbti švietimo įstaigose. Perteklinė biurokratija, be kita ko, sukelia daugybę kliūčių pedagogams, siekiantiems plėsti žinių spektrą ir diegti alternatyvius mokymosi būdus.

„Kas atsitinka, kai mokytojas kelia savo pedagoginę kvalifikaciją? Už penkerius metus reikia surinkti visus rodiklius mokytojui. Arba, pavyzdžiui, norint padaryti įdomią pamoką už mokyklos ribų pedagogui ir administracijai reikia užpildyti iki penkių skirtingų dokumentų“, – pasakojo T. Urbonas.

Kaip pranešėjas teigia, mokykla veikia ne kaip sistema, bet kaip daugybė mažų sistemėlių. Įstaigoje kiekvienas turi krūvą aplankų, failų, tad pedagogas nebegali skirti pakankamai laiko dalykui, kurį nori išmokyti.

Čia puikiai pasitarnautų gelbėjimosi ratas – sistema, galinti laikyti visus duomenis vienoje vietoje. Įmonės „Sonaro“ vadovas, neslėpė – „Sonaro | EDU“ yra būtent toks išmanus skaitmeninių įrankių komplektas, mokyklos valdymą padarantis efektyvesniu, optimizuotu ir užtikrinančiu kasdienio pedagogo aplinkos veikimo sklandumą.

„Mažiau elektroninių laiškų, susirašinėjimų, skambučių. Kiekvienas proceso dalyvis žino savo užduotis. Jei ne – tą puikiai atliepia ši sistema. Užtenka dviejų minučių, per kurias dar ir kavos aparatas kavą padarys, dėl to, kad reikia porą filtrų užsidėti ir visą informaciją jūs jau turite“, – pasakojo specialistas.

Švietimo skaitmeninimo entuziastas tęsė, kad su viena mokyklos valdymo sistema mokykloje būtų sutaupoma iki 5 tūkst. valandų mokykloje per metus. Taip pat būtų atsižvelgiama ir į gamtos išsaugojimą, nes automatizavus procesus, anot T. Urbono, turėtų nebelikti spausdintuvų. Be to, mažėtų ir kasdienis nerimas, kylantis tuomet, kai nėra aišku, kur yra tikrasis duomenų šaltinis.

Besibaiminantiems, kad nepavyks greitai adaptuotis prie naujosios sistemos, specialistas skatina pažvelgti plačiau.

„Jau tikriausiai naudojatės asmeniškai įvairiomis gyvenimą lengvinančiomis sistemomis. Tad kodėl to nedaryti mokykloje? Duomenų surinkimas tampa daug paprastesniu procesu, nes tam užtenka kelių mygtukų paspaudimų.

Nuo personalo iki inventoriaus, prašymų, įsakymų, įvairių protokolų, medicininių knygelių – visas darbo procesas yra sutalpintas vienoje vietoje“, – paaiškino T. Urbonas.

Dirbtiniam intelektui vis labiau skverbiantis į mūsų kasdienybę, skaitmenizacija mokyklose nebėra tik patogesnis dienynas – tai tampa esminiu pranašumu, leidžiančiu prognozuoti ugdymo rezultatus ir valdyti procesus nuotoliniu būdu, bet užtikrinant švietimo proceso efektyvumą.

Prakalbęs apie ateitį, T. Urbonas užsiminė apie didžiulį dirbtinio intelekto modelio įrankį, padedantį mokykloms dirbti su individualia mokinio pažanga be jokių asmeninių duomenų gavimo.

Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 300 mokyklų, o rezultatai, anot specialisto, išties stulbinantys.

„Du mėnesiai iki semestro pabaigos mokinių pažymius galime prognozuoti 94 proc. tikslumu, o 12 klasės mokinių pažymius iš ankstesnių klasių duomenų galime prognozuoti 90 proc. tikslumu“, – neslepia džiaugsmo įmonės „Sonaro“ vadovas.

Švietimo skaitmeninimo entuziastas užsiminė ir apie tolimesnį – skaitmeninio dvynio kūrimo – žingsnį. Jis pasitarnautų ne tik pažymių prognozavime, tačiau gebėtų modeliuoti situacijas, identifikuoti problemas dar prieš joms atsirandant, bei pasiūlyti intervencijas, kad tos problemos neatsirastų.

Tai nėra tolima vizija – vieno iš sistemos kūrėjo T. Urbono teigimu, tokia ankstyvojo įspėjimo sistema mus gali pasiekti ir po metų. Nors tai skamba kaip ateities technologijos, joms reikalingas pagrindas egzistuoja jau šiandien.

Pilotinių mokyklų patirtis pandemijos metu parodė, kad skaitmenizacija ugdymo įstaigoms suteikia ne tik didesnį darbo efektyvumą ar duomenimis grįstus sprendimus, bet ir neįtikėtiną stabilumą. Turint veikiančią mokyklos valdymo sistemą, net ir netikėtas perėjimas prie nuotolinio darbo netampa krize – procesai tiesiog tęsiasi be trikdžių.

„Turint mokyklos valdymo sistemą niekas absoliučiai nepasikeičia, tiesiog tampa daug paprasčiau. Taip pat, kaip dabar jau visi tikriausiai mokame ir ugdymą nuotoliniu būdu daryti, tai mokyklą valdyti nuotoliniu būdu taip pat galime“, – neabejoja T. Urbonas.

„Esame didžiųjų pokyčių pradžioje – tai neabejotinai pakeis pačią mokyklą“

Užbaigdamas pranešimą specialistas akcentavo, kad esame didžiųjų pokyčių pradžioje, todėl nors dirbtinis intelektas niekada nepakeis mokytojo, jis neabejotinai pakeis pačią mokyklą.

Pasak jo, tarp ugdymo įstaigų išryškės ryški takoskyra: tos mokyklos, kurios naudosis pažangiomis priemonėmis, įgis akivaizdų pranašumą.

Nors biurokratijos visiškai panaikinti nepavyks, DI padės ją suvaldyti. Tačiau tam, pasak pranešėjo, reikia ryžto žengti pirmąjį žingsnį.

„Tai – kaip išbėgti į krepšinio aikštelę per rungtynes“, – įkvepiančiu palyginimu pranešimą užbaigė specialistas.