Į savo būrį priimti pameistrį darbdaviui – investicija į būsimą darbuotoją.
Naujienų portalo Lrytas konferencijoje „Švietimo kodas“ dalyvavęs Neilas Medimas – Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro pameistrys kepėjas – tą patvirtina.
„Mokausi toje įmonėje, kurioje ir dirbu. Čia gaunu informaciją, kurią galiu perprasti – taip aš augu. Man nemoka mažesnės algos ir jokių nuolaidų nedaro. Dėl to labai daug išmokstu, nes greta yra žmonių, kurie turi 10–15 metų darbo patirties“, – kalbėjo N. Medimas.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu įmonė pameistrį pakreipia ta linkme, kaip jai reikia, ugdosi reikiamus gabumus turintį profesionalą.
Prie diskusijos prisijungęs Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas pabrėžė mokymosi įstaigos ir darbdavio bendrystės svarbą ruošiant pameistrius.
„Pameistrystė buvo visą laiką – visus šimtmečius iki mūsų, bent jau Europoje: jaunas žmogus, kuris norėjo įgyti profesiją, stebėjo, mokėsi iš šalia buvusio meistro ir įgydavo reikiamų įgūdžių.
Tačiau jeigu tai apsiribotų tiktai įmone, tai būtų mokymas darbo vietoje, o dar greičiau – mokymas darbo vietai. Žmogus neišsineštų nei platesnių kompetencijų, nei profesinio išsilavinimo, nei kvalifikacijos. Dėl to mokyklos dalyvavimas čia labai svarbus“, – akcentavo V. Petkūnas.
Didžioji dalis – 70 proc. – mokymosi vyksta darbo vietoje. Ši mokymo forma atliepia tiek darbdavių, tiek besimokančiųjų lūkesčius.
„Pameistrystė prasideda, kai pameistrys ateina į įmonę ir įsidarbina. Pirmas dalykas: jis turi dirbti, o dirbdamas – turi mokytis. Meistrui, kuris stebi jo darbą ir vadovauja mokymui, kyla daug iššūkių: kaip suderinti tos du dalykus, todėl dalį šio krūvio perima mokymo įstaiga“, – dalijosi Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro direktorius.
Šiandien mokyklos, V. Petkūno teigimu, turi ir modernią įrangą, ir profesijos mokytojus, todėl gali suteikti besimokančiajam pameistriui tiek teorinių žinių, tiek pirminių praktinių įgūdžių.
Į V. Petkūno vadovaujamą mokslo įstaigą prieš dešimtmetį kreipėsi Visagine ir Pabradėje veikiančios kvėpavimo takų priežiūrai ir palaikymui skirtų medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ atstovai.
Tuo metu vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje, įmonė, gaminanti sudėtingą įrangą, nerado kvalifikuotų žmonių. Mat tie, kas ateidavo iš profesinių mokyklų, neatitiko lūkesčių. Būtent
„Intersurgical“ ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras buvo pirmieji, pradėję ruošti pameistrius.
Po vienos įmonės atsirado kita iš Kauno, trečia – iš Vilniaus, ketvirta – iš Panevėžio. Pamažu ratas išsiplėtė iki 30-ies.
„Reikia pasitikėjimo, kad mokymo įstaiga žmogui suteiks tą kvalifikaciją, kurios šiandien reikia darbdaviui“, – paklaustas, ko reikia, kad atsirastų mokymo įstaigos ir verslo tandemas, sakė V. Petkūnas.
Vis dėlto net ir būdamas pameistrystės entuziastas jis sutinka, kad yra ir kitų mokymosi būdų – kiekvienas jaunas žmogus pats renkasi, kas jam priimtiniausia.
„Mokyklinė pameistrystės forma tikrai gyvuos. Tačiau kai pameistrys nuo pirmosios darbo dienos stebint meistrui darbo vietoje žengia pirmuosius žingsnius kartu ir besimokydamas, jis jau tampa kolektyvo augančiu nariu.
Priklausomai nuo gabumų, gal po pusės metų ar metų jis gebės atlikti viską, ką reikia. Tikrai nereikės laukti poros metų, kol baigs mokytis mokymosi įstaigoje. Pameistrystė suteikia aukštos kokybės profesinę kvalifikaciją, nes tai yra tai, ko darbo rinkai reikia šiandien“, – aiškino Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro vadovas.
Jo nuomone, perspektyvų yra, tik reikėtų užtikrinti mokymo kokybę pačiose įmonėse, nes kol kas procesai grįsti įmonių iniciatyva ir entuziazmu.
Renaldas Kupstys į pameistrystę žiūri būtent iš verslo perspektyvos. Jis – „Intersurgical“ gamybos direktorius.
„Labai smagu, kad partneriai, kai jų ieškojome, atsirado netoli mūsų įmonės.
Mūsų bendradarbiavimas glaudus. Įmonės pastangomis turime savo dedikuotus mokytojus – žmonės išklausę specialius mokymus, kad galėtų vykdyti pedagoginę veiklą. Įmonės viduje derinami praktiniai užsiėmimai su teoriniais, darbuotojams suteikiame visas sąlygas mokytis darbo metu“, – vardijo R. Kupstys.
Jo atstovaujama įmonė turi beveik 200 darbuotojų, kurie baigę mechatronikos pameistrystės kursus, tačiau bendradarbiaujama šaltkalvystės, metalo apdirbimo programose, kartu paruošta nauja plastikų liejinių programa. „Stengiamės kartu su švietimo įstaiga žiūrėti, ko reikia mums, ko reikia net ir aplinkinėms įmonėms, nes turbūt viena įmonė negalėtų aprūpinti jokios švietimo įstaigos reikiamu srautu“, – svarstė R. Kupstys.
Reikia paminėti, kad „Intersurgical“ su mokymo įstaiga bendradarbiauja ir priimdama dėstytojus kelti kvalifikaciją – jie gali atlikti praktiką su geriausiais įmonės specialistais.