Pasak jos, tai patvirtina ir konkretūs rezultatai – centre jau įgyvendintos 54 pameistrystės. Tai beveik pusė visų pameistrysčių Telšių apskrityje, įgyvendintų programos „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ metu. Iš viso šioje apskrityje įgyvendinta 115 pameistrysčių. Šiai programai finansuoti apskrityje buvo skirta per pusę milijono eurų.
„Šie skaičiai rodo, kad ši mokymo forma yra aktuali tiek mokiniams, tiek regiono darbdaviams“, – pabrėžia direktorė.
Pameistrystė čia suvokiama ne kaip trumpalaikė iniciatyva, o kaip kryptingas atsakas į regiono ekonomikos poreikius ir jaunimo užimtumo iššūkius.
Susiję straipsniai
Partnerystė su verslu – ne formalumas, o bendras tikslas
Direktorės teigimu, pameistrystė tapo viena svarbiausių formų, stiprinančių centro bendradarbiavimą su regiono verslu. „Ši mokymo forma leidžia kurti ne pavienius kontaktus, o tvarią partnerystę, grįstą bendru tikslu – parengti darbo rinkai pasirengusį specialistą“, – teigia R. Leščiauskienė.
Darbdaviai šiuo atveju tampa aktyviais ugdymo proceso partneriais – dalijasi įžvalgomis apie reikalingas kompetencijas, teikia grįžtamąjį ryšį apie mokinio pažangą, prisideda prie profesinių gebėjimų formavimo. Tokio bendradarbiavimo rezultatas – stipresnis abipusis pasitikėjimas ir ilgalaikė partnerystė.
Mokymo procesas, kuris keičiasi iš esmės
Pameistrystė, pasak direktorės, iš esmės keičia patį mokymo procesą. „Mokymas tampa lankstesnis, praktiškesnis ir labiau orientuotas į darbo rinkos poreikius. Mokinys įgyja profesines kompetencijas ne tik mokymo įstaigoje, bet ir darbo vietoje, kur susiduria su tikrais darbo procesais, technologijomis ir atsakomybėmis“, – sako R. Leščiauskienė.
Tam, kad tai veiktų efektyviai, reikėjo stiprinti koordinavimo procesus tarp mokymo centro, mokinio ir darbdavio. Buvo svarbu aiškiai apibrėžti atsakomybes, užtikrinti nuoseklią komunikaciją, individualizuoti mokymosi planavimą ir nuolat stebėti mokinio pažangą.
„Taip pat reikėjo didesnio lankstumo organizuojant mokymo grafiką ir metodinį dėmesį skirti praktinio mokymosi kokybei darbo vietoje“, – patirtimi dalijasi direktorė.
Esminis skirtumas tarp tradicinio mokymo ir pameistrystės – tai profesijos pažinimas per patirtį. „Pameistrystėje mokymasis ir darbas vyksta lygiagrečiai. Tai leidžia jaunam žmogui greičiau įgyti profesinių gebėjimų ir geriau suprasti pačią profesiją bei savo tinkamumą pasirinktai sričiai“, – sako R. Leščiauskienė.
Darbas įmonėje stipriai veikia ir mokinių motyvaciją. Jie aiškiau supranta, kokią prasmę turi jų mokymasis, kokių gebėjimų iš jų tikimasi ir kokią vertę jie gali kurti ateityje. Kartu stiprėja atsakomybės jausmas – formuojasi profesinis požiūris į darbą, atsiranda didesnis dėmesys drausmei, darbo kokybei, punktualumui ir gebėjimui dirbti komandoje.
Apie tai, kaip pameistrystė atrodo iš paties mokinio perspektyvos, pasakoja kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės pameistrys Benas Vilimas.
„Dalyvavimas pameistrystės programoje tikrai pasiteisino. Man tai buvo gera galimybė įgyti darbo patirties ir praktiškai pritaikyti teorines žinias, kurias gavau mokydamasis. Dirbdamas įmonėje galėjau geriau suprasti, kaip vyksta tikrieji darbo procesai ir kokių įgūdžių iš tikrųjų reikia šioje profesijoje. Darbas man patiko, labai didelių iššūkių nepatyriau, tačiau buvo situacijų, kurios reikalavo kūrybiškumo. Pavyzdžiui, prieškalėdiniu laikotarpiu turėjau pagaminti daug kalėdinių žaisliukų – reikėjo pačiam sugalvoti idėjų ir jas įgyvendinti. Tokia patirtis leido labiau pasitikėti savo gebėjimais. Manau, kad pameistrystę tikrai verta išbandyti kiekvienam, nes tai padeda geriau suprasti profesiją ir įgyti vertingos praktinės patirties“, – sako B.Vilimas.
Greitesnė integracija į darbo rinką
Centre pastebima, kad pameistriai paprastai lengviau ir greičiau integruojasi į darbo rinką. „Baigę mokslus jie jau turi darbo patirties, yra susipažinę su konkrečios įmonės veiklos principais, o neretai – ir jau būna įrodę savo gebėjimus darbdaviui“, – teigia direktorė. Tai reiškia, kad perėjimas iš mokymosi į darbo rinką tampa sklandesnis ir efektyvesnis.
Be to, mokymasis darbo vietoje padeda jaunam žmogui laiku suprasti, ar pasirinkta profesija iš tiesų jam tinka. Vieniems ši patirtis sustiprina motyvaciją ir padeda aiškiai apsispręsti dėl profesinės ateities, kitiems – leidžia laiku koreguoti savo pasirinkimą. „Abiem atvejais tai yra vertinga patirtis“, – pabrėžia R. Leščiauskienė.
Pameistrystė taip pat tiesiogiai siejasi su jaunimo pasilikimu regione.
„Kai jaunas žmogus užmezga ryšį su vietos darbdaviu, pamato profesinio augimo galimybes savo regione ir jaučia, kad yra reikalingas, didėja tikimybė, kad jis savo ateitį sies su regionu“, – sako direktorė.
Tai svarbu ne tik švietimo sistemai, bet ir viso regiono ekonominiam gyvybingumui.
Nauda verslui – investicija į savo komandą
Regiono įmonėms pameistrystė suteikia galimybę prisidėti prie sau reikalingų specialistų rengimo. „Darbdaviai gali ne tik stebėti būsimą darbuotoją, bet ir aktyviai dalyvauti jo profesiniame ugdyme, perduoti praktinius įgūdžius ir formuoti darbo kultūros supratimą“, – teigia R. Leščiauskienė. Vis dažniau darbdaviai pameistrystę vertina kaip ilgalaikę investiciją į savo komandą. Tokie darbuotojai greičiau įsilieja į kolektyvą ir pasižymi didesniu lojalumu.
„Manome, kad pameistrystė yra labai naudinga mokymosi forma, nes leidžia mokiniams įgyti profesines žinias realioje darbo aplinkoje. Tai padeda jiems geriau pasiruošti būsimai profesinei veiklai ir kartu stiprina bendradarbiavimą tarp mokymo įstaigų ir verslo“, – pabrėžia VŠĮ „Soneima“ direktorius Artūras Zakarauskas.
„Mūsų viešoji įstaiga pameistrystės programoje dalyvauja jau antrus metus. Prisijungti prie jos paskatino galimybė prisidėti prie jaunų specialistų rengimo – perduoti praktines žinias ir padėti būsimiems darbuotojams įgyti realių darbo įgūdžių“, – sako direktorius Artūras Zakarauskas.
Direktorius pabrėžia efektyvaus bendradarbiavimo svarbą su švietimo įstaiga, vykdant pameistrystės programas. „Mums pasisekė, kad bendradarbiaujame su Telšių regioniniu profesinio mokymo centru. Mokymo centras operatyviai komunikuoja, padeda spręsti iškilusius klausimus ir siekia, kad pameistrystės procesas vyktų sklandžiai“, – teigia direktorius.
Ekonominis atsparumas ir socialinė reikšmė
Pameistrystė gali būti laikoma viena iš veiksmingų priemonių spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą regione. „Ji leidžia rengti specialistus tikslingai, atsižvelgiant į vietos verslo poreikius, ir mažina atotrūkį tarp mokymo sistemos bei darbo rinkos“, – sako direktorė. Tai tiesiogiai prisideda prie regiono ekonominio atsparumo. Kuo daugiau jaunų žmonių lieka regione ir įsidarbina vietoje, tuo stipresnis tampa visas regionas.
Be to, pameistrystė gali būti svarbi priemonė mažinant jaunimo nedarbą ir socialinę atskirtį. Mokymasis ir darbas bei atsakomybė, aiškus ryšys su darbo rinka padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir profesinį identitetą.
„Pameistrystės plėtrą regione galėtų paskatinti aktyvesnė informacijos sklaida, didesnis darbdavių įtraukimas ir papildomos paskatos įmonėms, kurios prisideda prie būsimų specialistų rengimo“, – sako A. Zakarauskas.
Plėtros galimybės ir ateities vizija
Artimiausiais metais centre matomos aiškios pameistrystės plėtros galimybės. Svarbu didinti įmonių, pasirengusių priimti pameistrius, skaičių, plėsti profesijų spektrą ir stiprinti šios mokymosi formos žinomumą tarp mokinių, jų tėvų bei darbdavių.
„Jeigu pameistrystė ateityje taptų dar svarbesne profesinio mokymo dalimi, mūsų centras dar labiau stiprintų savo, kaip kompetencijų partnerio ir tarpininko tarp mokinio bei darbdavio, vaidmenį“, – sako R. Leščiauskienė. Centro misija tokiu atveju būtų ne tik organizuoti mokymą, bet ir aktyviai telkti regiono verslą, užtikrinti ugdymo kokybę bei padėti kurti tokią profesinio mokymo sistemą, kuri atlieptų tiek žmogaus, tiek regiono ekonomikos poreikius.
Pameistrystė šiandien jau yra daugiau nei projektas. Tai mokymosi forma, kuri kuria ryšį tarp jauno žmogaus ir jo pirmosios darbo vietos, tarp mokymo centro ir verslo, tarp švietimo ir regiono ekonomikos ateities.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.