VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykloje šiuo metu mokosi daugiau kaip 400 mokinių. Čia rengiami apskaitininkai, e. pardavėjai-konsultantai, transporto priemonių remontininkai, vairuotojai, virėjai, konditeriai, slaugytojo padėjėjai ir individualios priežiūros darbuotojai.
Mokykla taip pat plečia programų pasiūlą pagal tai, ko reikia regionui ir darbdaviams. Šių metų sausį jos licencija papildyta leidimu vykdyti modulines krovininių transporto priemonių priežiūros specialisto programas.
Tačiau viena ryškiausių krypčių čia šiandien yra pameistrystė. Apie ją kalbėdama mokyklos profesinio mokymo skyriaus vedėja Indrė Levickytė neslepia, kad ši mokymosi forma atsirado iš poreikio ruošti specialistus, kurie lengviau integruotųsi į darbo rinką.
Susiję straipsniai
„Galimybė mokytis pameistrystės forma mūsų mokykloje atsirado apie 2020–2021 metus, reaguojant į augantį poreikį glaudžiau susieti profesinį mokymą su realia darbo rinka“, – sako ji.
Kai profesija pažįstama ne iš vadovėlio
Šiandien pameistrystės forma mokykloje mokosi daugiau kaip 40 mokinių. Dažniausiai jie renkasi transporto priemonių remontininko profesiją, maitinimo sektorių – virėjo ar konditerio kelią – taip pat sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės sritis.
Pasak I. Levickytės, tai natūralu. Ten, kur daug praktikos, mokymasis darbo vietoje duoda daugiausia naudos. Mokinys ne tik išgirsta, kaip viskas turėtų veikti, bet ir pats kasdien pamato, ką reiškia darbo tempas, atsakomybė, santykis su klientu ar kolega.
„Pameistrystė iš esmės keičia jauno žmogaus santykį su profesijos pasirinkimu, nes suteikia galimybę ją pažinti realioje darbo aplinkoje“, – sako I. Levickytė.
Jos teigimu, toks kelias padeda jauniems žmonėms priimti labiau apgalvotus sprendimus ir aiškiau įsivertinti savo galimybes.
Būtent čia ir slypi pameistrystės esminis skirtumas nuo tradicinio profesinio mokymo. Pameistriai dar mokydamiesi įgyja ne tik žinių, bet ir darbo patirties. O šiandien tai darbdaviams dažnai svarbu ne mažiau nei diplomas.
Vienam reikėjo tik pastūmėjimo
Kartais esminis pokytis prasideda nuo paprasto, bet svarbaus veiksnio – tikėjimo jaunu žmogumi ir jo galimybėmis.
Vieną tokių istorijų mokykla prisimena iki šiol. Iš pradžių vienas Raseinių technologijos ir verslo mokyklos moksleivių nenorėjo būti pameistriu ir galvojo rinktis nekvalifikuotą darbą automobilių salonų plovimo srityje.
Tačiau paskatintas įsitraukti į pameistrystę, jis pasirinko kitą profesinį kelią. Vėliau jaunas žmogus liko dirbti automobilių remonto įmonėje, kurios vadovai pasiūlė pratęsti jo darbo sutartį.
Tokie atvejai mokykloje nėra pavieniai. Pasak mokyklos profesinio mokymo skyriaus vedėjos, pameistrystės forma pradėję mokytis mokiniai dažnai tampa labiau motyvuoti, atsakingesni ir aiškiau supranta mokymosi tikslą. Praktinė patirtis mokiniams padeda įvertinti teorinių žinių reikšmę ir suteikia mokymuisi didesnį pagrįstumą.
Pameistrystė taip pat padeda mokiniams siekti aukštų rezultatų ir nacionaliniuose profesinio meistriškumo konkursuose.
Pavyzdžiui, vienas iš VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos moksleivių konkurse „Geriausias jaunasis automechanikas 2021“ užėmė 5 vietą tarp 400 moksleivių ir pateko į trečiąjį etapą. Šis pasiekimas vėliau tapo svarbiu postūmiu jo tolesnei karjerai mechanikos srityje, o šiandien jis dirba tarptautinėje „Philip Morris“ įmonėje.
„Šios istorijos rodo, kad pameistrystė ne tik ugdo profesinius įgūdžius, bet ir keičia jaunų žmonių savivertę bei karjeros kryptį“, – sako I. Levickytė.
Verslui pameistrystė – logiškas sprendimas
VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla pameistrystę vysto kartu su vietos verslu. Tarp partnerių – UAB „Evabana“, UAB „Avak“, UAB „Gudalita“, MB „Moodauto“, UAB „Rogrameda“, MB „Finansų gilė“, UAB „Pokerika“, UAB „Norvelita“, UAB „Gaileta“, IĮ „Antano Levickio užeiga“ ir kitos rajone veikiančios įmonės.
Pasak I. Levickytės, pradžioje dalis darbdavių į pameistrystę žiūrėjo atsargiai. Tai nestebina: verslas nori aiškumo, o naujovės profesinio mokymo srityje visada reikalauja laiko. Vis dėlto darbavių požiūris į pameistrystę keitėsi, kai įmonės pamatė jos kuriamą vertę.
„Pamatę naudą – geriau parengtus darbuotojus ir galimybę juos „užsiauginti“ – darbdaviai tapo aktyvesni šios sistemos dalyviai“, – sako ji.
Verslui pameistrystės modelis yra praktiškas ir racionalus sprendimas. Pameistrys į įmonę ateina ne kaip visiškai naujas žmogus – jis jau būna susipažinęs su darbo aplinka, vidine tvarka ir konkrečios organizacijos veiklos principais. Tai leidžia mažinti nesėkmingos atrankos riziką, trumpina darbuotojo prisitaikymo prie įmonės laikotarpį ir didina tikimybę, kad po mokymų darbuotojas liks dirbti įmonėje.
Mokyklos duomenimis, apie 10–15 proc. pameistrių, baigę pameistrystę, tęsia darbą tose pačiose įmonėse, kuriose mokėsi pameistrystės forma. Nors iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai gali neatrodyti dideli, regiono darbo rinkos kontekste jie yra reikšmingi.
Šie skaičiai rodo, kad dalis jaunų žmonių ryšį su darbdaviais ir profesine veikla užmezga dar besimokydami, o tai didina jų integracijos į darbo rinką galimybes, skatina juos likti ir kurti gyvenimą savo regione.
Mokytojas, kuris sujungia mokyklą ir servisą
Profesinio mokymo sistemoje mokytojas atlieka itin svarbų vaidmenį. Jis padeda mokiniui pasirengti darbo aplinkai, palaiko ryšį su įmone ir prisideda prie to, kad perėjimas iš mokyklos į darbo vietą vyktų sklandžiai.
Vienas tokių mokytojų VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykloje – transporto priemonių remontininkų profesijos mokytojas Arvydas Norkus. Jis buvo nominuotas konkurso „Metų pameistrys“ kategorijoje „Metų profesijos mokytojas 2025“.
Per 2024 metus jis pameistrystės keliu lydėjo 12 mokinių. Mokyklos teigimu, viena didžiausių jo stiprybių – individualus dėmesys kiekvienam mokiniui, nuolatinis bendravimas ir gebėjimas padėti atrasti tinkamiausią profesinį kelią. Tai ypač svarbu dirbant su mokiniais, kurių dalis turi specialiųjų ugdymosi poreikių arba auga socialiai jautresnėje aplinkoje.
A. Norkaus darbas neapsiriboja vien pamokomis. Jo iniciatyva į pameistrystės programą įsitraukė apie 10 Raseinių autoserviso įmonių. Jis taip pat naudoja skaitmenines technologijas, tokias kaip „Electude“, „TEXA“, „VCDS“ ir „Picoscope“, kurios padeda mokiniams saugiai mokytis diagnostikos, analizuoti duomenis ir geriau pasiruošti realioms darbo situacijoms.
„Pameistrystėje mokytojo vaidmuo yra ypač svarbus, nes jis padeda mokiniui augti, stiprina jo pasitikėjimą savimi ir tampa jungtimi tarp mokyklos bei darbdavio“, – sako mokyklos profesinio mokymo skyriaus vedėja.
Nauda – ne tik jaunam žmogui
VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklos profesinio mokymo skyriaus vedėja sako, kad pameistrystės nauda neapsiriboja vien mokiniu ar konkrečia įmone. Jos teigimu, ši sistema svarbi ir platesniame kontekste – ji gali prisidėti prie regiono ekonomikos stiprinimo.
„Pameistrystė prisideda ir prie Raseinių stiprėjimo, skatina jaunimą likti gyventi ir dirbti savame krašte“, – sako I. Levickytė.
Tai ypač aktualu mažesniems miesteliams, kurie susiduria su dviem nuolatiniais iššūkiais: kaip pristabdyti jaunų žmonių emigraciją į didmiesčius ar užsienį ir kaip vietos verslui pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų. Kai mokykla ir darbdaviai bendradarbiauja, jaunas žmogus ryšį su darboviete gali užmezgti dar besimokydamas.
Tai didina tikimybę, kad baigęs mokslus jis liks dirbti tame pačiame regione ir ten sukurs savo gyvenimą.
Profesinio mokymo skyriaus vedėjos vertinimu, pameistrystė Lietuvoje vis dar yra dažnai nuvertinama kaip mokymosi forma. Anot jos, tam įtakos gali turėti ir pats jos pavadinimas, kuris daliai žmonių neatrodo patrauklus, skamba neinovatyviai.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad pats pameistrystės programos turinys yra vertingas, todėl ją verta nuosekliai plėtoti.
„Man pameistrystė reiškia galimybę padėti jaunam žmogui atrasti savo kelią ne teoriškai, o realiai – per patirtį, per darbą, per sėkmę ir klaidas“, – sako I. Levickytė.
Pasak jos, būtent čia ir slypi pagrindinė pameistrystės vertė: tokia mokymosi forma yra naudinga įvairioms visuomenės grupėms. Mokinys įgyja daugiau praktinių žinių apie pasirinktą profesinę kryptį, verslas – būsimą darbuotoją, o regionas – daugiau galimybių išlaikyti jaunus žmones.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.






