Apie tai kalbėta trečią kartą naujienų portalo Lrytas iniciatyva surengtame didžiausiame šalyje švietimui skirtame forume „Švietimo kodas“.
„Važinėjant po regionus gali atrodyti, kad siekis „švietimas numeris vienas“ – vis dar utopija. Tačiau viskas prasideda nuo tikėjimo. Tai nėra utopija – tai realybė, kuri vieną dieną ateis. Prireiks 12-os, 15-os metų, bet jei tuo tikėsime – turėsime, nes mes ne prastesni nei už vienus kitus europiečius“, – kalbėjo organizacijos „Švietimas numeris vienas“ valdybos pirmininkas ir startuolio „Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius.
Į jo pasisakymą reagavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, akcentavusi, kad siekį būti geriausiais turime turėti kiekvienas: vaikas, mokytojas, vadovas.
Siūlo nenuvertinti Lietuvos švietimo ir siekti būti geriausiais: turime kuo didžiuotis
„Tačiau svarbu, kad lūkesčiai neįspaustų į kampą. Švietimo sistema – inertiška. Darydami kiekvieną sprendimą turime galvoti, kas jo gale: pajudinus vieną tašką, pradeda judėti kiti. Todėl kiekvienas siekis turi būti pamatuotas, – kalbėjo ministrė. – Mes nesame paskutiniai – esame gerose pozicijose: su savo ketvirtokų, aštuntokų pasiekimais gamtos, matematikos srityse esame aukščiau Europos vidurkio, kai kur mus aplenkia tik kelios Azijos šalys. Turime tuo didžiuotis ir neslėpti savo pasiekimų.“
R. Laurinavičius ragino išbandyti pilotinius projektus – gal jie taptų raktu, padedančiu kelti švietimo lygį: „Konkretus projektas, kurį siūlo „Švietimas numeris vienas“ – šešerių metų pradinis ugdymas. Jei ministerija leis, nuo šių metų kelios mokyklos penktas ir šeštas klases pradės mokyti kaip pradines“.
Vis dėlto švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė į tokį entuziazmą žiūri atsargiai. Ji įsitikinusi, kad pilotinis projektas neturi tapti chaosu. Tam reikia pasverti rizikas, rezultatus, kurių galima tikėtis po kelerių metų, rasti, kas prisiims atsakomybę, jei projektas nepavyks.
„Chaosinių reformų turime. Ir turime to pasekmes“, – argumentavo R. Popovienė.
Susiję straipsniai
Prie diskusijos prisijungusi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos vadovė Jolita Petkevičienė teigė, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje – kai kuriuose parametruose milžiniškas atotrūkis tarp mokyklų. Yra atvejų, kai net per gatvę viena nuo kitos esančios ugdymo įstaigos demonstruoja skirtingus rezultatus.
„Mano požiūriu, tikslą „švietimas numeris vienas“ pasieksime, kai sumažės atotrūkis, dauguma mokyklų dirbs panašiai vienodai kokybiškai ir tėvams nebus skirtumo, į kurią mokyklą vesti vaiką“, – sakė J. Petkevičienė.
V. Skaraičio nuotr.
R. Laurinavičius įvardijo dar vieną didelę problemą: daug naujai paruoštų mokytojų per pirmuosius dvejus metus palieka šį darbą. „Susiduria su realybe ir pabėga. Mokyklose yra labai taisytinų dalykų“, – priežastis įvardijo diskusijos dalyvis.
„Ieškokime visi sprendimo, kad studentas ateitų į mokyklą, o mes, pedagogai, didžiuotumėmės savo specialybe. Pedagogas – švietimo sistemos ašis“, – ragino R. Popovienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektorius Rytis Pakrosnis diplomatiškai komentavo sakydamas, kad tobulintinų dalykų yra visose grandyse.
„Mūsų požiūris turėtų atsisukti į žmogų: jo emocinę būklę, žmogiškumą bendrąja prasme“, – siūlė diskusijos dalyvis.