Pameistrystė – tiltas į darbo rinką: kai svajonių profesija tampa realybe

Per trejus metus, Europos socialinio fondo agentūrai įgyvendinant profesinio mokymo projektus, į pameistrystės veiklas įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų.

Kėdainių profesinio rengimo centre ši mokymo forma jau tapo svarbia ugdymo proceso dalimi. Pasak centro direktoriaus Dangiro Kačinsko, pameistrystė šiandien yra daugiau nei mokymosi forma – tai tiltas tarp mokyklos ir profesinio gyvenimo.

„Jaunas žmogus ne tik mokosi profesijos. Jis mokosi dirbti, prisiimti atsakomybę, suprasti darbo kultūrą ir savo vietą komandoje“, – sako centro vadovas.

Kėdainių profesinio rengimo centras yra viena svarbiausių profesinio mokymo institucijų regione. Čia kasmet mokosi apie 500 mokinių, kurie renkasi įvairias specialybes – nuo statybos ir techninių profesijų iki paslaugų sektoriaus ar administracinių sričių.

Centre rengiami įvairių sričių specialistai: apskaitininkai, apdailininkai, padavėjai–barmenai, ekspeditoriai, kirpėjai, siuvėjai, suvirintojai, kosmetikai, maisto pramonės darbuotojai, transporto priemonių remontininkai ir kitų profesijų atstovai.

Tačiau šiuolaikinis profesinis mokymas, pasak centro vadovo, nebeapsiriboja vien teorinėmis paskaitomis ar mokyklinėmis dirbtuvėmis. Didelę mokymosi dalį sudaro praktika – realios darbo situacijos, tikros užduotys ir bendravimas su darbdaviais.

„Tokia patirtis padeda ne tik geriau suprasti pasirinktą kelią, bet ir greičiau tapti tikrais savo srities profesionalais.“, – sako D. Kačinskas.

Šiuo metu apie 100 centro mokinių mokosi pameistrystės forma.

„Tai reiškia, kad jie profesijos mokosi dirbdami kartu su patyrusiais specialistais įmonėse ir tuo pačiu metu mokydamiesi profesinio rengimo centre“, – aiškina direktorius.

Tokiu būdu mokiniai ne tik įgyja techninių įgūdžių. Jie iš arti pamato profesijos kasdienybę – darbo tempą, atsakomybę, bendravimą su kolegomis ar klientais, kas padeda jiems apsispręsti dėl profesinio kelio.

Didžiausio populiarumo pameistrystė Kėdainiuose sulaukia tose profesijose, kur praktiniai įgūdžiai yra neatsiejama darbo dalis: statybos, transporto, grožio, logistikos, maisto gamybos ir techninėse srityse.

Darbdaviai ypač vertina realią darbo patirtį, todėl neretai mokiniai darbo pasiūlymų sulaukia dar besimokydami.

„Šių profesijų mokiniams reikalingi praktiniai įgūdžiai, kartais būtinos ir tam tikros asmeninės savybės. Darbdaviams svarbu turėti galimybę pažinti būsimus darbuotojus, o mokiniams – dar mokantis įsitvirtinti darbo rinkoje“, – sako D. Kačinskas.

Tokiais atvejais pameistrystė tampa ne tik mokymosi procesu, bet ir tiesioginiu keliu į profesinę karjerą.

Vienas svarbiausių pameistrystės privalumų – pasikeitęs mokinių požiūris į mokymąsi. Kai teorinės žinios pritaikomos realioje darbo aplinkoje, mokslas mokiniams dažnai įgauna visai kitą prasmę.

„Praktikoje mokiniai pamato, kodėl svarbios teorinės žinios. Mokiniai pradeda jas taikyti realiose situacijose, taip didėja motyvacija mokytis ir pasitikėjimas savimi“, – sako centro vadovas.

„Nors pradžioje kai kuriuos jaunuolius gąsdina atsakomybė ar darbo tempas, dauguma šiuos iššūkius greitai įveikia ir pameistrystę ima vertinti kaip svarbią gyvenimo patirtį“, – priduria centro direktorius.

Pameistrystės nauda geriausiai atsiskleidžia konkrečiose mokinių istorijose. Kėdainių profesinio rengimo centre jų – ne viena.

Viena tokių istorijų – Gabijos, pasirinkusios virėjo profesiją. Mergina nuo vaikystės mėgo gaminti – virtuvė jai visada buvo vieta, kur galima kurti, eksperimentuoti ir pradžiuginti kitus. Pasirinkti šią profesiją paskatino ir geri atsiliepimai apie mokymo centrą – draugai pasakojo apie draugišką atmosferą, profesionalius mokytojus ir modernią mokymo įrangą.

Tačiau tikrasis profesijos pažinimas prasidėjo tada, kai Gabija pradėjo pameistrystę MB „Sodyba pas bitininką“. Ten ji pirmą kartą iš arti pajuto tikrą virtuvės darbo ritmą – nuo daržovių paruošimo iki sudėtingesnių patiekalų gamybos. Čia mokykloje įgytos žinios įgavo realią prasmę, o kiekviena darbo diena tapo nauja patirtimi.

Pameistrystės patirtis Gabijai padėjo dar labiau įsitikinti, kad pasirinktas profesinis kelias yra teisingas. Darbdavys merginai pasiūlė likti dirbti ir po mokslų. Tai Gabijai buvo ypač svarbu – virėjai rasti tinkamą darbą pakankamai sunku, todėl įsitvirtinti darbo rinkoje gali būti sudėtingiau. Pameistrystė jai tapo tikru tiltu į savarankišką gyvenimą ir galimybe įrodyti savo gebėjimus pasirinktoje profesijoje.

Kita sėkmės istorija – Justo, kurio susidomėjimas statybomis prasidėjo dar paauglystėje. Būdamas šešiolikos jis po pamokų dažnai užsukdavo į statybų aikštelę, kur dirbo jo tėtis. Vaikiną domino viskas – nuo betono gamybos procesų iki trinkelių klojimo ar įvairių statybų technologijų. Iš pradžių tai buvo smalsumas, tačiau ilgainiui jis virto aiškiu sprendimu savo ateitį sieti su šia sritimi.

Baigęs dešimt klasių Justas pasirinko apdailininko profesiją Kėdainių profesinio rengimo centre. Netrukus atsirado galimybė mokytis pameistrystės forma, leidusia teorines žinias iš karto pritaikyti darbo aplinkoje. Praktikai jis prisijungė prie UAB „Doresta group“ komandos.

Dirbdamas kartu su patyrusiais meistrais Justas pamažu įgyjo praktinių įgūdžių, kurių neįmanoma išmokti vien klasėje. Šiandien jis žengia pirmuosius žingsnius profesinėje karjeroje – darbdaviai vertina jo motyvaciją ir norą mokytis.

Pasak Kėdainių profesinio rengimo centro direktoriaus D. Kačinsko, būtent tokios istorijos geriausiai parodo pameistrystės vertę.

„Kai jaunas žmogus turi galimybę mokytis darbo aplinkoje, jis greičiau atranda savo kelią ir įgyja pasitikėjimo savo jėgomis. Tokios istorijos kaip Gabijos ar Justo rodo, kad pameistrystė gali tapti tikru startu profesiniame gyvenime“, – sako D. Kačinskas.

Pameistrystės modelis neatsiejamas nuo aktyvaus verslo įsitraukimo. Kėdainių profesinio rengimo centras glaudžiai bendradarbiauja su regiono įmonėmis, kurios prisideda prie jaunų specialistų rengimo ir suteikia galimybę mokiniams įgyti realios darbo patirties.

„Mes suteikiame teorines žinias, verslas – praktinius įgūdžius. Taip vyksta tikras bendradarbiavimas ir patirties mainai“, – sako D. Kačinskas.

Tarp centro partnerių – tokios įmonės kaip „Nordic Sugar Kėdainiai“, „Dotnuva Baltic“, „Autokausta“, „Krekenavos agrofirma“, „Vekrema“, „Kono pica“, „Grėjaus namas“ ir daugelis kitų. Didelė dalis jų – vietos verslai, kuriems svarbu prisidėti prie kvalifikuotų specialistų rengimo ir užsitikrinti būsimus darbuotojus regione.

Pasak pašnekovo, kai jauni žmonės mokosi ir įgyja pirmąją darbo patirtį vietos įmonėse, tikimybė, kad jie liks dirbti savo mieste ar regione, gerokai padidėja.

„Pameistrystė padeda stiprinti regiono ekonomiką. Jauni žmonės užmezga ryšius su vietos darbdaviais ir dažniau pasilieka dirbti savo regione“, – pažymi D. Kačinskas.

Toks bendradarbiavimas kuria ilgalaikę naudą: stiprėja vietos verslas, atsiranda daugiau darbo vietų, o regionuose formuojasi palankesnės sąlygos kurtis jaunoms šeimoms. Taip mažesni miestai, tokie kaip Kėdainiai, išlaiko gyvybingumą ir konkurencingumą.

Pasak D. Kačinsko, pameistrystė keičia profesinio mokymo vaidmenį Lietuvoje – ji stiprina ryšį tarp švietimo ir verslo, daro mokymosi procesą lankstesnį ir labiau orientuotą į realius darbo rinkos poreikius. Ateityje pameistrystė gali tapti viena svarbiausių profesinio mokymo formų.

„Pameistrystė sujungia tai, kas svarbiausia – mokymąsi, patirtį ir realias karjeros galimybes“, – sako jis.

Paklaustas, ką jam pačiam reiškia pameistrystė, centro vadovas ilgai nedvejoja.

„Tai investicija į jauną žmogų – į jo profesiją, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Jaunimui pameistrystė pirmiausia reiškia galimybę atrasti savo kelią“, – sako D. Kačinskas.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.