Šį pokytį iliustruoja Marijampolės profesinio rengimo centro patirtis. Pasak centro direktoriaus Gražvydo Juodišiaus, profesinio mokymo įstaigos vis glaudžiau bendradarbiauja su regiono verslu, o pameistrystė tampa tiltu tarp mokymo sistemos ir darbo rinkos.
Mokymasis darbo vietoje – vis populiaresnis pasirinkimas
Marijampolės profesinio rengimo centre kasmet mokosi apie tūkstantį mokinių. Čia rengiami įvairių sričių specialistai – nuo techninių profesijų iki paslaugų ir transporto sektoriaus darbuotojų, taip pat vykdomas suaugusiųjų profesinis mokymas.
Susiję straipsniai
Per pastaruosius kelerius metus centre atsirado ir sparčiai [IL1] plinta pameistrystės forma. Šiuo metu daugiau nei 200 mokinių mokosi būtent tokiu būdu, o jų skaičius kasmet auga.
„Tai natūrali profesinio mokymo evoliucija. Verslui reikia specialistų, kurie jau mokymo metu įgyja darbo įgūdžių“, – sako centro vadovas.
Kur pameistrystė pasiteisina labiausiai
Dažniausiai šią mokymosi formą renkasi techninių ir paslaugų sektorių mokiniai. Ypač daug pameistrių rengiamasi automobilių mechanikos, statybos ir apdailos srityse.
„Šiose srityse darbas yra labai praktiškas. Dirbdamas įmonėje mokinys daug greičiau perpranta profesijos specifiką ir įgyja pasitikėjimo savimi“, – sako G. Juodišius.
Mokymosi kokybę stiprina ir moderni infrastruktūra. Centre veikia sektoriniai praktinio mokymo centrai, skirti žemės ūkio technologijoms, melioracijai, kelių statybai ir remontui. Čia mokiniai dirba su šiuolaikine įranga ir gali pasirengti darbo situacijoms.
Lengvesnis kelias į darbo rinką
Vienas didžiausių pameistrystės privalumų – sklandesnis jaunų žmonių įsiliejimas į darbo rinką. Mokydamiesi dirbdami jie įgyja ne tik profesinių įgūdžių, bet ir darbo kultūros patirties.
„Pameistriai dažniausiai greičiau integruojasi į darbo rinką. Jie jau turi darbo patirties, pažįsta darbo kultūrą ir dažnai turi darbdavio rekomendaciją“, – teigia centro vadovas.
Neretai pameistrystė baigiasi ir darbo sutartimi. Įmonės, kurios investuoja laiką į mokinio mokymą, dažnai jį pasilieka kaip darbuotoją.
Pameistrystė padeda jauniems žmonėms augti ne tik kaip būsimiems specialistams, bet ir kaip brandiems darbuotojams. Darbo aplinkoje jie mokosi atsakomybės, laiko planavimo, bendravimo su kolegomis ir klientais, prisitaikymo prie darbo tempo bei kokybės reikalavimų. Šios patirtys dažnai tampa ne mažiau svarbios nei profesiniai įgūdžiai, nes būtent jos lemia sėkmingą žmogaus startą darbo rinkoje.
Verslas tampa mokymo partneriu
Pameistrystė keičia ir pačią profesinio mokymo sistemą – įmonės aktyviai prisideda prie mokymosi proceso. Pastebima, jog verslas vis aiškiau įvardija, kokių gebėjimų reikia šiandienos darbuotojui, todėl mokymo įstaigos operatyviau reaguoja į darbo rinkos pokyčius bei rengia tokius specialistus, kokių reikia verslui.
Marijampolės profesinio rengimo centras bendradarbiauja su įvairiomis regiono įmonėmis – daugiausia transporto, statybos, gamybos ir paslaugų sektoriuose.
Ši tendencija matoma ir visos šalies mastu. Per trejus metus, Europos socialinio fondo agentūrai įgyvendinant profesinio mokymo projektus, į pameistrystės veiklas įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų.
Iš pradžių dalis darbdavių į pameistrystę žiūrėjo atsargiai, tačiau laikui bėgant jų požiūris pasikeitė.
„Pamatę naudą – galimybę auginti būsimus darbuotojus – darbdaviai tapo aktyviais partneriais“, – sako G. Juodišius.
Verslui tai reiškia galimybę rengti specialistus pagal savo technologijas, darbo standartus ir organizacinę kultūrą.
Kaip pameistrystė veikia įmonėje
Vienas iš tokių pavyzdžių – regioninė įmonė UAB „Pakma“, prie pameistrystės prisijungusi visai neseniai. Įmonės direktorė teigia, kad sprendimą lėmė kvalifikuotų specialistų trūkumas ir noras pačiai įmonei auginti būsimus darbuotojus.
„Pameistrystė yra prasmingas būdas ne tik suteikti jaunam žmogui praktinių įgūdžių, bet ir įmonei formuoti būsimus komandos narius pagal savo darbo principus bei standartus“, – sako ji.
Nors kol kas įmonėje mokėsi tik vienas pameistrys, ši patirtis suteikė vertingų įžvalgų. Jaunas specialistas į įmonę atėjo turėdamas tik pagrindinius darbo su projektavimo programomis įgūdžius, o didžioji dalis profesinių žinių buvo įgyta dirbant kartu su patyrusiais darbuotojais.
Įmonėje naudojamos modernios technologijos – nuo 3D projektavimo programos „SolidWorks“ iki CNC tekinimo ir frezavimo staklių su SIEMENS valdymo sistemomis, taip pat gamybos procesų valdymo sistema „Navision“.
Pasak įmonės vadovės, tokia patirtis naudinga abiem pusėms – jauni žmonės įgyja praktinių įgūdžių, o įmonė gali geriau pažinti būsimus darbuotojus.
„Pameistrystė leidžia įmonei įvertinti žmogaus motyvaciją, gebėjimus ir norą mokytis dar prieš siūlant ilgalaikį darbą“, – sako įmonės direktorė.
Nors „Pakma“ kol kas turėjo tik vieną pameistrį, šiais metais įmonė dalyvauja konkurse „Metų pameistrys 2026“, „Metų įmonės“ kategorijoje. Pasak vadovės, laimėjimas konkurse būtų svarbus signalas, kad investicijos į jaunų specialistų ugdymą juda teisinga kryptimi.
Galimybė jaunimui atrasti savo kelią
Pameistrystė turi ir svarbią socialinę funkciją. Dirbdamas pagal savo būsimą profesiją jaunas žmogus gali geriau suprasti, ar pasirinkta kryptis jam tinka.
„Būna atvejų, kai mokinys, kuris mokykloje nėra labai motyvuotas, patekęs į darbo aplinką atranda savo stipriąsias puses ir visiškai pakeičia požiūrį į mokymąsi“, – pasakoja G. Juodišius.
Centre yra ir įkvepiančių pavyzdžių: vienas pameistrystę pasirinkęs mokinys vėliau tapo aukštos kvalifikacijos specialistu, o dar vėliau pasirinko pedagogo kelią ir šiandien pats dirba profesijos mokytoju.
Nauda ne tik verslui, bet ir regionui
Pameistrystė daro poveikį ne tik įmonėms, bet ir regionų ekonomikai.
Regionuose ryšys tarp mokymo įstaigos, darbdavio ir bendruomenės dažnai yra glaudesnis. Jaunas žmogus, pradėjęs mokytis ir dirbti savo krašte, dažniau čia kuria ir ilgalaikius profesinius planus.
Pasak UAB „Pakma“ direktorės, stabilios darbo sąlygos ir augimo galimybės dažnai leidžia regionų įmonėms išlaikyti darbuotojus ne prasčiau nei didmiesčiuose.
„Jei įmonė gali pasiūlyti gerą darbo aplinką ir aiškias karjeros galimybes, specialistus regione galima išlaikyti labai sėkmingai“, – sako direktorė.
Kai jauni žmonės mokosi dirbdami vietos įmonėse, jie dažniau lieka gyventi ir dirbti tame pačiame regione. Tai padeda spręsti jaunimo migracijos problemą
Valstybei tokia mokymosi forma taip pat naudinga: mažėja jaunimo nedarbas, stiprėja regionų ekonomika, o darbo rinką papildo kvalifikuoti specialistai.
Profesinio mokymo ateitis
Pasak Marijampolės profesinio rengimo centro vadovo, pameistrystė Lietuvoje dar tik įsibėgėja, tačiau jos potencialas – didelis. Daugelyje Europos šalių ši sistema jau seniai yra viena pagrindinių profesinio mokymo formų.
„Manau, kad tam tikrose profesijose pameistrystė galėtų tapti pagrindine mokymosi forma – ypač ten, kur praktiniai įgūdžiai yra svarbiausi“, – sako G. Juodišius.
Augantis pameistrių skaičius, stiprėjantis bendradarbiavimas su verslu rodo, kad profesinio mokymo sistema Lietuvoje nuosekliai keičiasi.
Vis labiau įsitvirtina modelis, kuriame švietimas ir verslas veikia kaip partneriai, o specialistai rengiami ne tik klasėse, bet ir realiose darbo vietose.
Tokios pameistrystės gali tapti svarbiausiu veiksniu sprendžiant kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Lietuvoje.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.