Nuo profesinės mokyklos iki tarptautinių čempionatų: kaip pameistrystė keičia karjeros galimybes

Pameistrystė – tai mokymosi forma, leidžianti profesinių mokyklų mokiniams mokytis darbo vietoje, o darbdaviams – iš anksto pažinti būsimus darbuotojus.

Profesinio mokymo įstaigos ir verslas sutaria – pameistrystė tampa vis svarbesne grandimi tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos.

VšĮ Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filiale pameistrystė per kelerius metus tapo viena svarbiausių profesinio mokymo formų. Centro direktorės pavaduotoja ugdymui Jurgita Grigaitė teigia, kad tokio mokymosi poreikis atsirado natūraliai.

„Didėjant kvalifikuotų specialistų trūkumui darbo rinkoje ir stiprėjant bendradarbiavimui su regiono darbdaviais, verslas vis dažniau išreiškė poreikį ruošti darbuotojus praktinėje darbo aplinkoje. Pameistrystė tapo natūraliu sprendimu“, – pasakoja ji.

Profesinio mokymo įstaiga turi 2 skyrius – Druskininkuose ir Veisiejuose. Čia rengiami svetingumo, grožio ir sveikatos, socialinių paslaugų, informacinių technologijų, statybos, transporto, apželdinimo ir maisto gamybos specialistai. Šiuo metu centre mokosi 771 mokinys, o pameistrystės forma mokosi net 237.

„Tai rodo, kad ši mokymosi forma tampa vis svarbesne profesinio mokymo dalimi ir sulaukia vis didesnio mokinių bei darbdavių susidomėjimo, – sako J. Grigaitė.

Pameistrystės mokymosi forma iš esmės keičia tai, kaip jauni žmonės renkasi profesiją. Skirtingai nei tradiciniame mokyme, čia mokinys mokosi ir dirba: gauna atlyginimą, susipažįsta su kolektyvu, klientais ir darbo tempu.

Pasak J. Grigaitės, Pietų Lietuvos filiale pameistrystę dažniausiai renkasi virėjai, gydomojo masažo specialistai, ekspeditoriai, viešbučių darbuotojai bei ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjai.

„Mokiniai pamato profesijos kasdienybę ir gali įsivertinti, ar tai tikrai jų kelias. Tai leidžia priimti brandesnius karjeros sprendimus“, – sako J. Grigaitė.

„Kai mokiniai pamato, kaip teorinės žinios pritaikomos praktikoje, keičiasi jų požiūris į mokslą: didėja motyvacija, gerėja rezultatai, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi“, – teigia ji.

Be profesinių įgūdžių, mokiniai ugdo ir svarbias asmenines savybes: atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, planuoti laiką.

Pameistrystės sėkmę dažnai geriausiai atspindi konkrečios istorijos. Viena jų – Gražinos, kuri svajojo dirbti ikimokyklinio ugdymo srityje.

Gavusi pasiūlymą įgyti pedagogo padėjėjo kvalifikaciją pameistrystės būdu, ji ryžosi įgyvendinti savo svajonę. Praktinės pamokos vyko darbo vietoje, o teorija – nuotoliniu būdu.

„Pameistrystė suteikia tikrą mokymosi džiaugsmą“, – tvirtina Gražina. – „Būtent tokia mokymosi forma, mano manymu, profesiniame mokyme yra ypač reikalinga.“

Tokios patirtys profesinėse mokyklose nėra retos. Daugelis mokinių po mokslų lieka dirbti tose pačiose įmonėse.

Pameistrystė yra vertinga ne tik mokiniams, siekiantiems išbandyti savo jėgas ir įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir verslui. Tai pabrėžia ir Druskininkuose veikiančio sveikatingumo centro „SPA VILNIUS“ vyr. masažo meistras Tadas Stonkus.

„Pameistrystė mūsų įmonėje jau tapo įprasta darbuotojų rengimo dalimi“, – sako jis.

Pasak T. Stonkaus, pameistriai būna labai motyvuoti, todėl „SPA VILNIUS“ lengva juos išsiugdyti iki savo srities specialistų.

„Jie ateina su entuziazmu ir nori augti.“, – sako jis.

Įmonėje pameistriai pirmiausia yra mokomi vidinėje mokymo sistemoje, kur jie susipažįsta su masažo technikomis, klientų aptarnavimo kultūra ir įmonės standartais. Tik įgiję reikiamus įgūdžius, pameistriai turi galimybę jau dirbti ir su tikrais klientais.

„Iš pradžių jie praktikuojasi su kolegomis, vėliau testuojasi, tik tada leidžiame jiems dirbti su klientais.“, – pasakoja T. Stonkus.

Pameistrystė verslui suteikia galimybę parengti darbuotoją pagal konkrečius įmonės poreikius, o neretai tokie darbuotojai vėliau lieka dirbti įmonėje ilgesnį laiką.

„Mūsų įmonėje galiu drąsiai sakyti, kad beveik visi pameistriai pasilieka dirbti“, – teigia T. Stonkus.

Įdomu tai, kad pačio T. Stonkaus istorija yra vienas iš pavyzdžių, kaip profesinis kelias gali prasidėti nuo pameistrystės ir nuvesti kur kas toliau, nei daugelis įsivaizduoja.

„Aš pats atėjau į „SPA VILNIUS“ kaip pameistrys. Dabar čia dirbu jau vienuolika metų ir pats mokau kitus“, – pasakoja jis.

Per šį laiką Tadas ne tik sukaupė profesinės patirties, bet ir tapo vienu iš specialistų, ugdančių naują masažuotojų kartą.

Pasak Tado, masažuotojo profesija suteikia daugybę galimybių augti – dalyvauti čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Tarp čempionatų laureatų – nemažai specialistų, kurie savo kelią pradėjo būtent kaip pameistriai.

T. Stonkus buvo vienas iš pirmųjų „SPA VILNIUS“ masažuotojų, tapusių čempionu. Šiandien savo patirtį jis perduoda mokiniams.

„Mano mokiniai taip pat tampa čempionais“, – sako jis.

Profesinis augimas šioje srityje gali nuvesti net ir į tarptautinę bendruomenę. Šiuo metu Tadas jau yra pasaulinės masažo asociacijos teisėjas ir pats dalyvauja čempionatuose vertindamas kitų specialistų darbą.

Pasak T. Stonkaus, profesiniame kelyje yra svarbiausia paties žmogaus motyvacija.

„Svarbu, koks masažuotojas nori būti – ar tiesiog dirbti darbą, ar siekti daugiau. Jei įdedi pastangų, visos durys atviros“, – sako T. Stonkus.

Tiek T. Stonkus, tiek J. Grigaitė sutinka, kad pameistrystė padeda jaunimui kurti gyvenimą regionuose, stiprina ryšius su vietos darbdaviais ir skatina vietos ekonominį gyvybingumą.

J. Grigaitės teigimu, glaudesnis profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas padeda tiksliau planuoti specialistų rengimą ir geriau atliepti realius ekonomikos poreikius. Tai taip pat stiprina šalies konkurencingumą, skatina ekonomikos augimą ir prisideda prie tvaresnės darbo rinkos plėtros.

Valstybei tai reiškia spartesnę jaunimo integraciją į darbo rinką, mažesnį nedarbą regionuose.

Pameistrystė prisideda ir prie platesnio pokyčio – keičia visuomenės požiūrį į patį profesinį mokymą. Vis dažniau jis yra suvokiamas ne kaip antraeilis pasirinkimas, o kaip kryptingas ir praktiškas kelias į profesinę sėkmę.

Vis daugiau profesinio mokymo įstaigų ir įmonių sutaria, kad pameistrystė turėtų tapti viena pagrindinių mokymosi formų.

„Pameistrystė leidžia sujungti mokymą ir darbą. Mokiniai įgyja patirties, o darbdaviai aktyviai dalyvauja specialistų rengime“, – sako J. Grigaitė.

Tokia mokymosi forma jau seniai yra plačiai taikoma daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį.

Augantis pameistrystės populiarumas rodo, kad Lietuvoje stiprėja modernesnis požiūris į specialistų rengimą. Čia vis svarbesnis tampa ne vien diplomas, bet ir reali darbo patirtis, gebėjimas prisitaikyti prie profesinės aplinkos bei aiškus ryšys tarp mokymo ir darbo rinkos poreikių.

Ir, kaip rodo pavyzdžiai, ši sistema gali tapti vienu svarbiausių tiltų tarp mokyklos ir darbo pasaulio.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.