Pameistrys šiandien – darbuotojas rytoj: kas slypi už pameistrystės sėkmės?

Panevėžio mokymo centro praktinio mokymo vadovė Laima Čuplinskienė ir Panevėžyje įsikūrusio viešbučio „Romantic Boutique Hotel & SPA“ administracijos vadovas Tomas Niurka sutiko pasidalinti savo patirtimi ir įžvalgomis apie pameistrystės naudą, iššūkius bei perspektyvas.

Panevėžio mokymo centras siūlo pameistrystės mokymo programas, kurios yra tiesiogiai orientuotos į Panevėžio miesto bei rajono darbo rinkos poreikius. Kaip pasakoja L. Čuplinskienė, pastaruoju metu pameistrystės būdu buvo rengiami apskaitininkai, gydomojo masažo specialistai, virėjai, apdailininkai, konditeriai ir santechnikai.

„Svarbu žinoti, kad pameistrystės mokymas yra lankstus: jei įmonė nori parengti konkretų specialistą, centras gali suorganizuoti mokymus ir kitoms jų siūlomoms programoms, tereikia surinkti grupę arba suderinti individualų planą“, – teigia ji.

Pašnekovės teigimu, būtent šis lankstumas leidžia pameistrystei tapti itin patrauklia tiek mokiniams, tiek darbdaviams.

Pameistrystės diegimas Panevėžio mokymo centre prasidėjo siekiant sumažinti atotrūkį tarp teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Pasak L. Čuplinskienės, vienas svarbiausių tikslų buvo sudaryti sąlygas mokiniams ne tik mokytis teorijos, bet ir atlikti praktines užduotis tikroje darbo aplinkoje, kad jie nuo pat pradžių susidurtų su konkrečiais darbo reikalavimais ir atsakomybėmis.

„Iš pradžių daugiausia dėmesio skyrėme partnerių paieškai ir bendradarbiavimui su įmonėmis. Tai leido sukurti sistemą, kurioje mokiniai mokosi tiesiog darbo vietoje, o darbdaviai aktyviai dalyvauja juos ugdant“, – kalba L. Čuplinskienė.

Glaudus bendradarbiavimas su verslu yra vienas svarbiausių pameistrystės elementų. Partnerystės dažniausiai užmezgamos per jau esamus ryšius, profesinių mokyklų iniciatyvas. Tačiau neretai įmonės pačios domisi galimybe priimti mokinius praktikai ar pameistrystei.

„Įmonės mato, kad tai būdas užsiauginti būsimus darbuotojus“, – sako L. Čuplinskienė.

Šiuo metu Panevėžio mokymo centras bendradarbiauja su penkiomis įmonėmis – UAB „Metalo asai“, UAB „Via Unica“, UAB „Aukštaitijos ranga“, UAB „IKI Lietuva“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“. Partnerystės tiek su smulkaus ir vidutinio verslo, tiek su didelėmis organizacijomis leidžia mokiniams susipažinti su skirtingomis darbo aplinkomis.

„Dialogas su verslu yra labai svarbus. Nuolat kalbamės su darbdaviais apie jų poreikius, mokymo programų aktualumą bei galimybes bendradarbiauti rengiant specialistus“, – priduria L. Čuplinskienė.

Kol kas mokymo programų neteko koreguoti pagal konkrečius įmonių poreikius, tačiau nuolatinis bendradarbiavimas leidžia stebėti verslo poreikius ir, jei prireiktų, programas ateityje tobulinti.

Norint dalyvauti pameistrystės programoje, mokiniams svarbu būti motyvuotiems, turėti atsakingą požiūrį į darbą ir norėti mokytis darbinėje aplinkoje. Jaunuoliai turi gebėti prisitaikyti prie darbo ritmo, išmokti laikytis darbovietės tvarkos taisyklių.

Darbdavio pusėje svarbus vaidmuo tenka meistrui – patyrusiam darbuotojui, kuris tampa mokinio mentoriumi. Svarbi ne tik jo profesinė kompetencija, bet ir gebėjimas perduoti žinias. Anot L. Čuplinskienės, be meistro įsitraukimo, kantrybės ir pedagoginio polėkio pameistrystė tiesiog neveiktų.

„Darbdaviai turėtų suprasti, kad pameistrystė yra ilgalaikė investicija į darbuotojus. Įmonės paskirtas meistras turėtų ne tik būti patyręs specialistas, mokantis dirbti – jis turi norėti kantriai dalintis savo žiniomis bei įgūdžiais su jaunais žmonėmis. Reikia supratimo, kad pameistrys pradžioje gali dirbti lėčiau ar klysti, kad tai ne „pigi darbo jėga“, o mokinys darbo vietoje“, – pabrėžia Panevėžio mokymo centro praktinio mokymo vadovė.

L. Čuplinskienė įsitikinusi – nors iš pradžių pameistrystė reikalauja papildomų resursų, ilgainiui ji tampa naudinga abiem pusėms. Įmonės, darbdaviai užsiaugina darbuotojus, kurie jau yra susipažinę su būtent jų darbo specifika bei kultūra, o mokiniai – įgyja darbo patirties.

Papildomu stimulu tampa ir valstybės ar Europos Sąjungos parama, kuri kompensuoja dalį pameistrių darbo užmokesčio ar mentorių laiko sąnaudų. Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamo projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ duomenimis, Panevėžio regionui iki 2026 m. vasario mėnesio jau išmokėta 202 151 Eur lėšų, įvykdytos ir finansuotos 42 pameistrystės. Iš viso Lietuvoje projekto „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ dėka pameistrystės būdu iki 2026 m. balandžio mėnesio gali mokytis beveik 4000 mokinių.

„Susidomėjimas šiuo mokymo būdu auga, pameistrystė tampa vis populiaresnė“, – teigia L. Čuplinskienė.

Mokiniai renkasi pameistrystę dėl galimybės greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, geriau suprasti profesiją ir matyti aiškią karjeros perspektyvą, o darbdaviai šią mokymo formą vertina dėl galimybės ugdytis specialistus bei spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą. Tai pabrėžia ir „Romantic Boutique Hotel & SPA“ administracijos vadovas.

„Pameistrystė leidžia mums anksčiau pastebėti jaunus motyvuotus žmones, išmokyti juos praktinių įgūdžių, reikalingų darbui mūsų viešbutyje, ir augintis specialistus, kurie ateityje gali tapti stipria komandos dalimi“, – teigia T. Niurka.

Įmonėje pameistrystę jau atliko keturi pameistriai iš Panevėžio mokymo centro – du masažuotojai SPA centre ir du virėjai restorane „Deja Vu“. Galimybė pameistriams gauti nuolatinį darbą, pasak T. Niurkos, taip pat yra visai reali.

„Vieną iš pameistrių – SPA masažuotoją Kornelijų – nusprendėme pasilikti dirbti mūsų komandoje. Jis buvo iniciatyvus, atsakingai dirbo, norėjo mokytis ir tobulėti, todėl pasiūlėme jam nuolatinę darbo vietą“, – pasakoja T. Niurka.

Darbdaviai taip pat aktyviai prisideda prie mokymo programų tobulinimo. T. Niurka nurodo praktinių užduočių svarbą. Anot jo, kuo daugiau darbinių situacijų pameistriai patiria mokymosi metu, tuo geriau pasiruošia pačiam darbui. Vis dėlto iššūkių netrūksta.

„Didžiausias iššūkis buvo skirti pakankamai laiko mokymui ir mentorystei, nes mūsų veikloje darbo tempas kartais būna ypač intensyvus“, – pripažįsta T. Niurka.

Pasak L. Čuplinskienės, pameistrystė daro reikšmingą poveikį ne tik pavieniams žmonėms ar įmonėms, bet ir visam Panevėžio regionui.

„Pameistrystė leidžia mūsų miesto ir rajono įmonėms formuoti komandą pagal savo veiklos standartus bei efektyviai spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumą“, – teigia ji.

Be to, pameistrystė prisideda prie regiono ekonomikos stiprinimo, nes jauni specialistai lieka dirbti savo mieste ar rajone, o įmonės užsiaugina motyvuotus ir jau praktinės patirties turinčius darbuotojus.

Nepaisant sėkmės istorijų, ši mokymo forma vis dar susiduria su iššūkiais. L. Čuplinskienė norėtų paskatinti kuo daugiau Panevėžio regiono įmonių įsitraukti į partnerystę su mokymo centru.

„Nors pameistrystė duoda daug naudos, įmonės pasveria, ar galės iš pradžių skirti laiko mokiniui apmokyti ir integruoti į darbo procesus“, – teigia L. Čuplinskienė. Jos nuomone, svarbu stiprinti ir informacijos sklaidą apie pameistrystės mokymo formos galimybes, kad tiek darbdaviai, tiek mokiniai dar geriau suprastų jos naudas.

T. Niurka siunčia žinutę toms regiono įmonėms, kurios dar tik svarsto apie pameistrių priėmimą.

„Rekomenduotume darbdaviams nebijoti dalyvaudami pameistrystės projektuose. Tokiu būdu ne tik prisidėsite prie jaunų žmonių profesinio augimo, bet ir užsiauginsite naujus motyvuotus savo komandos narius“, – pažymi jis.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.