„Svarbiausia – ne tik žinios, bet gebėjimas dirbti čia ir dabar“, – sako Elektrėnų profesinio mokymo centro sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Živilė Gomienė.
Kai trūksta darbuotojų, keičiasi ir mokymas
Elektrėnuose ši pameistrystė įsitvirtino gana greitai, nes jos tikslas – jau mokantis suteikti būsimiems specialistams galimybę dirbti, sutapo su vietos verslo poreikiais.
Susiję straipsniai
„Pameistrystė atsirado ne iš mados – ją diktavo realus poreikis“, – pabrėžia Ž. Gomienė.
Pasak jos, darbdaviai ilgą laiką kalbėjo apie tai, kad jiems trūksta praktiškai pasiruošusių naujų darbuotojų, kurie ne tik išmanytų teoriją, bet jau būtų pajutę, ką reiškia dirbti pagal savo profesiją. Tradicinis mokymosi būdas, kai mokinys daugiausia mokosi klasėje ir atlieka trumpą praktiką įmonėje, nebepajėgė užtikrinti reikiamų kompetencijų ateities darbuotojams.
Šiandien situacija keičiasi. Vien per 2025 metus centras pasirašė 159 pameistrystės sutartis ir bendradarbiavo su 35 įmonėmis – nuo[Ž1] energetikos sektoriaus įmonių, autoservisų ir logistikos centrų iki slaugos įstaigų ir renginių organizatorių.
Mokosi ne klasėje, o darbo vietoje – ir už tai gauna atlyginimą
Pameistrys ne tik stebi kitus darbuotojus, bet dirba su tikrais užsakymais, įmonės įranga ir gauna atlyginimą. Tokia patirtis mokiniui padeda gauti įgūdžių, kurių neįmanoma iki galo išugdyti tik mokantis klasėje.
„Tai ne alternatyva, o aukštesnė mokymo kokybė“, – teigia Ž. Gomienė.
Elektrėnų profesinio mokymo centre pameistrystė papildoma šiuolaikinėmis mokymosi priemonėmis: mokantis yra naudojamos virtualios mokymosi platformos, skaitmeniniai įrankiai, simuliacinės programos. Tai leidžia mokymą pritaikyti kiekvienam mokiniui ir kartu išlaikyti stiprų praktinį pasirengimą.
Svarbus vaidmuo tenka ir mentorystei. Verslo įmonių atstovai, drauge su profesijos mokytojais, ne tik prižiūri mokinius, bet ir prisideda prie mokymo turinio formavimo. Taip kuriama sistema, kurioje švietimas ir verslas veikia kaip viena visuma, o profesinio centro mokiniai yra parengiami taip, kad jų įgūdžiai atitiktų darbdavių poreikius.
Mokiniai nebenori mokytis vien teorijos
Pameistrystė keičia ir mokinių požiūrį į mokymąsi. Pasak sektorinio praktinio mokymo centro vadovės, jaunuoliai, anksčiau nematę teorinių žinių prasmės, pradėję dirbti ima ją suprasti.
„Jie pradeda suvokti, kam reikalingos žinios, kodėl svarbi atsakomybė ir disciplina. Atsiranda vidinė motyvacija, o ne tik pareiga mokytis. Tai vienas didžiausių šios formos privalumų“, – sako Ž. Gomienė.
Profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė taip pat pastebi, kad augantis šios mokymosi formos populiarumas atspindi platesnę tendenciją – jaunimas vis dažniau renkasi mokytis per praktiką. Viena svarbiausių priežasčių – galimybė „pasimatuoti“ profesiją dar mokymosi metu.
„Pameistrystė leidžia ne įsivaizduoti, o patirti, ką reiškia viena ar kita profesija. Mokinys labai greitai supranta, ar tai jo kelias. Tai sumažina klaidų tikimybę ir padeda priimti brandesnius sprendimus. Ypač svarbu tai tiems, kurie persikvalifikuoja – jie gali iš karto įsitraukti į naują sritį“, – teigia Ž. Gomienė.
„Transporto priemonių remontininkai, elektrikai, mechatronikai, apdailininkai ar virėjai – tai profesijos, kuriose praktika yra itin svarbi. Mokiniai jas renkasi todėl, kad mato aiškią perspektyvą – jų laukia darbo vietos“, – priduria ji.
Ji taip pat pabrėžia, kad būtent šiose profesijose pameistrystė yra populiariausia: darbdaviai aktyviai įsitraukia į mokymo procesą, todėl susiformuoja stipri mokymosi ir darbo sinergija.
Pameistrystė atveria duris į pirmą darbą
„Galima sakyti, kad tai yra vienas sklandžiausių būdų pereiti iš mokymosi į darbą“, – teigia Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Lina Triponienė, kalbėdama apie pameistrystę.
Įmonės, investavusios laiką į mokinį, dažnai pasiūlo jam darbą dar nebaigus mokslų. Tuo metu mokinys jau būna susipažinęs su kolektyvu, darbo kultūra ir naudojamomis technologijomis.
„Pameistrystė padeda išlaikyti jaunimą regione. Mokiniai užmezga ryšius su vietos darbdaviais ir dažnai pasilieka dirbti čia pat. Tai stiprina vietos ekonomiką – regionas gauna kvalifikuotus specialistus“, – pabrėžia L. Triponienė.
Tai ypač svarbu regionams, kuriuose darbo rinkos dinamika yra jautresnė. Elektrėnų situacija yra išskirtinė – miestas yra įsikūręs kone pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, todėl čia itin jaučiama jaunimo trauka į didmiesčius, o pameistrystė suteikia mokiniams galimybių likti ir dirbti savo gimtajame mieste.
Ne tik profesija, bet ir pašaukimas
Pameistrystė kuria vertę ir bendruomenei. Ji gali tapti ir svarbia socialine pagalba – ypač dirbant su pažeidžiamomis grupėmis.
Tai rodo ir Elektrėnų profesinio mokymo centro pameistrės Jolitos Kazakevičienės istorija. Besimokydama individualios priežiūros darbuotojo specialybės, Jolita praktiką atlieka Paparčių Šv. Juozapo šeimos namuose ir Palomenės vaikų dienos centre. Jos darbas neliko nepastebėtas – Jolita nominuota 2026 metų konkurso „Metų pameistrys“ Metų pameistrio kategorijoje.
Kasdienėje veikloje ji dirba su vaikais, susiduriančiais su socialiniais sunkumais. Jolita ne tik padeda jiems ugdyti socialinius įgūdžius ar organizuoja įvairias veiklas centre, bet ir kalbasi apie jų stiprybes, tikslus, padeda vaikams atrasti savo motyvaciją.
Pabaigusi pameistrystę Jolita planuoja ir toliau dirbti tame pačiame centre – tai dar vienas pavyzdys, kaip mokymasis darbo vietoje gali tapti ilgalaikiu ryšiu su regionu ir pagalba žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.
Pamokose – ne vien vadovėliai, o ir tikros situacijos
Pameistrystėje svarbi ne tik praktika įmonėje, bet ir tai, kaip teorija perteikiama klasėje. Todėl profesijos mokytojas čia atlieka kur kas platesnį vaidmenį: jis turi ne tik išmanyti pedagogiką, bet ir gerai pažinti pačią profesinę sritį. Nuo to priklauso, ar mokiniai gebės teorines žinias susieti su realiais darbo iššūkiais.
Būtent taip dirba Elektrėnų profesinio mokymo centro elektriko profesijos mokytojas Raimondas Hopenas, nominuotas konkurso „Metų pameistrys 2026“ „Metų mokytojo“ kategorijoje. Šis įvertinimas puikiai atspindi jo indėlį į praktinį mokymą.
R. Hopeno pamokose teorija nėra atskirta nuo praktikos – mokiniai dažnai pamokų metu analizuoja ir tikrus atvejus, sprendžia konkrečias užduotis, susiduria su situacijomis, kurios laukia darbo vietoje. Tokiu būdu jie ne tik įgyja teorinių žinių apie energetiką, bet ir geriau supranta, kaip tokios žinios galėtų būti pritaikomos susidūrus su konkrečiu iššūkiu darbe.
Pasak centro atstovų, būtent toks mokymas padeda pameistriams greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje – dalis R. Hopeno mokinių jau dirba energetikos sektoriuje, o kiti tęsia kvalifikacijos tobulinimą.
„Tai investicija, kuri atsiperka visiems“ Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė pabrėžia, kad tai ne trumpalaikė iniciatyva, o ilgalaikė kryptis, kuri jau šiandien keičia profesinį mokymą.
„Matome ją kaip vieną svarbiausių profesinio mokymo krypčių. Kai kuriose srityse ji jau dabar galėtų būti pagrindinė forma – ypač ten, kur svarbiausia praktika. Tai mokymosi forma, kuri geriausiai atitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikius, todėl ją būtina toliau stiprinti“, – teigia ji.
Pasak Ž. Gomienės, pameistrystė yra ne tik efektyvus būdas parengti specialistus, bet ir prasminga investicija į žmogų.
„Man tai yra galimybė padėti žmogui atrasti savo vietą gyvenime. Matyti, kaip jaunas žmogus įgyja pasitikėjimo, tampa savarankiškas ir randa savo kelią – tai didžiausia vertė. Kaip vadovui, tai efektyvi mokymosi forma, o kaip žmogui – prasmingas darbas. Tai investicija į žmones, o kartu ir į ateitį“, – sako sektorinio praktinio mokymo centro vadovė.
Elektrėnų patirtis rodo, kad pameistrystė gali būti ne alternatyva, o vienas svarbiausių kelių į profesiją, ypač regionuose, kuriuose svarbu išlaikyti jaunimą.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.