„(Siūloma – ELTA) keisti Švietimo įstatymo teisinį reglamentavimą, nustatant, jog visose Lietuvos valstybinėse ugdymo įstaigose negali būti tokios situacijos, kai nėra nė vienos klasės, kurioje ugdymas vyksta valstybine kalba“, – teigiama trečiadienį vykusio posėdžio metu pristatytame siūlyme.
Pasak siūlymą pristačiusio liberalo Simono Kairio, iš viso buvo svarstytos trys alternatyvos, iš kurių išrinkta ta, kuri mažiausiai pažeistų kitų tautinių grupių atstovų teises.
„Buvo svarstytos trys alternatyvos, būtent kalbant apie mokymą rusų kalba. Visus tuos dalykus apsvarsčius, apsistojome ties ta trečia alternatyva, kuri atrodytų teisingiausia, suprantamiausia ir mažiausiai pažeidžianti kažkokias kitų mūsų piliečių teises (…). Įvertinus visus už ir prieš, aiškiai pabrėžiant, ko mes neliečiame – mes neliečiame tarpvalstybinių susitarimų, kažkokių kitokių niuansų, o taikomės į labai aiškią vietą, kalbėdami apie tai, kad mes iš esmės turime žiūrėti per lietuvių kalbą. Siūlymo esmė yra (problemą – ELTA) spręsti ne per kitas kalbas, bet per lietuvių kalbą. Kitaip tariant, jeigu yra valstybinė mokykla, joje privalo būti klasė, kurioje mokomoji kalba yra lietuvių“, – kalbėjo parlamentaras.
Susiję straipsniai
„Kaip išsiaiškinome diskusijų metu, problema yra didelė (…) su lietuviškai kalbančiais mokytojais, kas irgi neįtikėtinai skamba, žiūrint į formaliuosius reikalavimus. Žiūrint per lietuvių kalbą, tai yra teisiškai tvarkingesnis kelias, nediskriminuojantis konkrečios kalbos ir keliantis mažiausiai problemų. Tokį siūlome priimti komiteto vardu“, – akcentavo jis.
Lietuviškai kalbančių mokytojų tokiose įstaigose stygių įvardijo ir socialdemokratas Darius Jakavičius. Vis dėlto, jo teigimu, šis iššūkis neturėtų būti sunkiai įveikiamas.
„Truputį baimę kelia (…), kaip gali taip atsitikti mūsų švietimo sektoriuje, kad vis dar turime mokytojų, kurie negali kalbėti valstybine kalba C lygiu (…). Bet aš galvoju, kad nei priešmokyklinio, nei pirmo kurso programos nėra tokios sudėtingos, kad tie mokytojai kartu nesiadaptuotų. Manau, kad čia nebūtų mokytojų problemos“, – sakė politikas.
„Pasirinkome patį nuosaikiausią sprendimo siūlymo būdą ministerijai. Galvojame, kad reikėtų tai vykdyti per 10–12 metų, startuojant, pavyzdžiui, 2026 m. rugsėjo 1 d. su priešmokyklinėmis klasėmis tose rusakalbėse mokyklose, kur didžioji dalis užsiėmimų vyktų valstybine kalba, nesumenkinant ir gimtosios kalbos. Dabar mes turime atvirkštinį variantą – didžioji dalis užsiėmimų vyksta gimtąja kalba, paliekant dalį valandų valstybinei kalbai“, – akcentavo jis.
Tokiu būdu, pasak socialdemokrato, būdu išsprendžiama ir galima tautinės mažumos atstovų diskriminavimo problema.
„Šios alternatyvos pliusais sprendžiamas vienos kalbos arba, tiksliau, vienos tautinės piliečių grupės per jų naudojamą kalbą diskriminavimo problemos (…). Leidžia išlaikyti ir išskirti išimtis (…), kuriose numatytume apsaugą toms mokykloms, kuriose ugdymo kalba atspindi tarpvalstybinius susitarimus. Tai akcentuoja būtent lenkų tautinę mažumą (…) bei anglų kalbą“, – kalbėjo D. Jakavičius.
ELTA primena, jog 2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.