Be patirties ir diplomo – bet jau darbo rinkoje: kas iš tiesų skatina pameistrystę?

Mokymasis dirbant ir darbas mokantis pameistriams suteikia galimybę ne tik įgyti profesiją, bet ir užsitikrinti vietą darbo rinkoje dar nebaigus mokslų. Vieniems tai yra šansas „užsikabinti“ gyvenime, atsistoti ant kojų, kitiems – galimybė atrasti savo kelią ir jame pasilikti.

Profesinio mokymo įstaigų atstovai ir verslo bendruomenė akcentuoja, kad pameistrystė Lietuvoje įgauna pagreitį, tačiau kartu išryškėja ir tam tikri iššūkiai, lemiantys šios mokymosi formos plėtros tempą.

Kalbant apie profesijų pasirinkimą, pameistrystė gali būti taikoma labai plačiai ir apimti tiek paslaugų, tiek technines ar kūrybines specialybes. Pavyzdžiui, Aukštaitijos profesinio rengimo centre pameistrystės mokymosi forma gali būti pritaikyta visoms mokykloje licencijuotoms profesijoms – virėjo, transporto priemonių remontininko, mūrininko-betonuotojo, vandenvalos ir vandenruošos įrenginių priežiūros darbuotojo, padavėjo ir barmeno, transporto priemonių remontininko, individualios priežiūros darbuotojo ir kitoms.

Aukštaitijos profesinio rengimo centro praktinio mokymo vadovas Laimutis Lapėnas sako, kad dažniausiai iniciatyva pradėti pameistrystės procesą kyla ne iš mokinių, o iš darbdavių, kurie aktyviai ieško būdų pritraukti ir paruošti sau tinkamus darbuotojus. Tačiau, nors matomas susidomėjimas pameistryste ir jos apčiuopiama nauda, vis dar išlieka tam tikro neapibrėžtumo – tai pagrindinis iššūkis, dėl kurio darbdaviai kartais vengia įsitraukti.

„Investavęs laiką, pinigus ir žmogiškuosius išteklius į pameistrio parengimą, darbdavys negauna garantijos, kad specialistas ateityje liks dirbti toje pačioje įmonėje, neišvažiuos į didmiestį ar neemigruos“, – kalba L. Lapėnas.

Pašnekovo teigimu, kadangi darbdavių rizika investuoti į pameistrį gali tapti stabdančiu veiksniu, valstybės dėmesys ir įvairūs finansavimo mechanizmai vaidina itin svarbų vaidmenį populiarinant pameistrystę.

Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ apėmė visus Lietuvos regionus. Per trejus metus į pameistrystę įsitraukė beveik 900 įmonių, o mokymai vyko pagal apie 100 profesinio mokymo programų.

„Tokių projektų kaip Pameistrystė – nauja galimybė man!“ dėka darbdavių įsitraukimas pastebimai padidėja, nes atsiranda papildoma paskata investuoti į jaunų specialistų rengimą.

Tokiais atvejais laimi visos pusės – pameistrys įgyja darbo patirties ir praktinių įgūdžių, darbdavys gauna papildomas darbo rankas ir potencialų ilgalaikį darbuotoją, o valstybė prisideda prie kvalifikuotos darbo jėgos formavimo ir ekonomikos stiprinimo“, – pažymi L. Lapėnas.

Pameistrystės reikšmė ypač aiškiai atsiskleidžia tokiose srityse kaip maitinimo sektorius, kuriame darbo specifika reikalauja ne tik žinių, bet ir ištvermės, disciplinos bei gebėjimo dirbti intensyviomis sąlygomis.

Restoraną „HBH Vilnius“ valdančios įmonės UAB „Balrena“ vadovas Barintas Čepukaitis gali daug kalbėti apie šios sistemos privalumus ir iššūkius, nes jo vadovaujama įmonė jau yra priėmusi 21 pameistrį.

„HBH Vilnius“ vasarą dirba apie 50 žmonių, taigi darbuotojų poreikis yra ypač didelis. Restoranas priima pameistrius ne tik iš Aukštaitijos profesinio rengimo centro, bet ir iš kitų profesinių mokyklų, taip pat per Užimtumo tarnybą.

„Mums, kaip sezoniniam restoranui, pasisekė į projektą „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ įsitraukti prieš pat vasaros sezoną. Pameistrius įdarbinome „karščiausiu“ laiku, kai turime daugiausia darbo, tačiau kartu galime pasiūlyti daug galimybių mokytis bei tobulėti“, – kalba B. Čepukaitis.

Pašnekovo teigimu, maitinimo sektorius yra viena sudėtingiausių verslo sričių dėl sunkaus fizinio darbo pobūdžio ir ribotų finansinių galimybių. Virtuvės darbuotojų kaita taip pat yra didelė problema.

Neretai pasitaiko situacijų, kai žmonės pradeda dirbti su entuziazmu, tačiau greitai praranda motyvaciją ir pasitraukia. Tai sukuria papildomų iššūkių darbdaviams, kurie turi planuoti darbo procesus ir užtikrinti sklandžią restorano veiklą. Pameistrystė padeda spręsti šį iššūkį.

B. Čepukaičio nuomone, pameistrystė yra svarbi ir kaip socialinės integracijos priemonė. Ši mokymo forma suteikia galimybę žmonėms, neturintiems jokio išsilavinimo ir darbo patirties, „užsikabinti“ gyvenime, įgyti profesiją ir integruotis į darbo rinką.

Vienas iš svarbiausių pameistrystės aspektų yra teorijos ir praktikos derinimas. „HBH Vilnius“ didžioji mokymo dalis vyksta restorane – vadinamųjų teorinių valandų yra gerokai mažiau. Teorinių žinių pameistriai pagal iš anksto sudarytą grafiką vyksta į Alantą, kur įsikūręs Aukštaitijos profesinio rengimo centras.

Pasak B. Čepukaičio, mokantis teorijos gali susidaryti įspūdis, kad viskas aišku ir suprantama, tačiau praktikoje pasitaiko kur kas sudėtingesnių situacijų.

„Paprastai prireikia kelių mėnesių, kol žmogus prisitaiko, pradeda savarankiškai mąstyti, planuoti darbą ir išmoksta atsakingai atlikti užduotis“, – pažymi jis.

Nepaisant iššūkių, verslininkas pameistrius vadina reikšminga pagalba kasdienėje veikloje. Jie aktyviai prisideda prie darbo proceso, atlieka įvairias užduotis ir padeda patyrusiems darbuotojams.

„Virtuvė yra gyvas suderintas organizmas, kuriame kartu dirba patyrę virėjai ir jų pagalbininkai. Pameistriai ruošia produktus, dalyvauja gamybos procese ir taip palengvina kitų komandos narių darbo krūvį. Nors pradžioje klaidų neišvengiama, jos taip pat yra svarbi mokymosi dalis. Kartais, kai sugadinami produktai, pameistrių klaidos gali brangiai kainuoti, tačiau jos tampa vertinga pamoka ateičiai“, – teigia B. Čepukaitis.

Paklaustas apie pameistrių įsidarbinimo galimybes, „HBH Vilnius“ vadovas neslepia, kad pameistrystė suteikia pranašumą. Mokiniai įgyja darbo patirties, kuri itin vertinama darbdavių, dėl to jie tampa geidžiami darbo rinkoje.

„Pameistriams dažnai pateikiame darbo pasiūlymą dar nebaigusiems mokslų. Daugelis pameistrių, baigusių pameistrystės programą, lieka dirbti mūsų restorane“, – pažymi jis.

Nepaisant teigiamų tendencijų, regionuose vis dar jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas, ypač aukštesnės kvalifikacijos ir technologinių įgūdžių reikalaujančiose srityse.

„Pameistrystė gali tapti vienu svarbiausių sprendimų, padedančių ne tik paruošti specialistus, bet ir išlaikyti juos regionų darbo rinkoje, taip prisidedant prie jų ekonominio gyvybingumo“, – kalba L. Lapėnas.

Apibendrinant galima teigti, kad pameistrystė suteikia daugybę privalumų – nuo darbo patirties ir didesnių įsidarbinimo galimybių iki glaudesnio ryšio su darbdaviu bei galimybės užsidirbti dar mokymosi metu.

Tam, kad ši sistema veiktų efektyviai, reikalinga nuosekli valstybės politika, dėmesys pameistrystės viešinimui ir lanksčios mokymo programas. L. Lapėno teigimu, itin svarbus ir glaudus bendradarbiavimas tarp švietimo ir verslo sektorių.

Mokymo įstaigos turi gauti grįžtamąjį ryšį iš darbdavių, ar mokymo programos atitinka naujausius technologinius ar praktinius reikalavimus. Sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad, įtraukus darbdavius į mokymo programų kūrimą, galima pasiekti daug geresnių rezultatų ir užtikrinti, kad mokiniai įgytų reikalingų įgūdžių.

Kaip taikliai pastebi B. Čepukaitis, jei norima judėti į priekį, būtina veikti, bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų.

Ši mintis puikiai atspindi pameistrystės esmę – tai aktyvus, nuolat kintantis procesas, kuriame svarbus kiekvieno dalyvio indėlis ir kuris gali tapti tvirtu pagrindu kuriant stipresnę, lankstesnę ir konkurencingesnę Lietuvos darbo rinką.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.