Pameistrystė slaugoje – būdas įprasminti gyvenimą

Pameistrystė – tai profesinio mokymo forma, kai žmogus derina teorinį mokymąsi su darbu pagal savo būsimą specialybę. Pameistriai didžiąją dalį praktinių įgūdžių įgyja dirbdami, o teorines žinias gilina profesinio mokymo įstaigoje. Toks mokymosi būdas leidžia greičiau pasirengti darbui, lengviau įsilieti į profesinę aplinką.

„Slaugytojų padėjėjų reikia nuolat, ypač motyvuotų, empatiškų, į asmenį orientuotų specialistų“, – sako slaugos namų „Addere Care“ Meistriškumo centro vadovė Kristina Balčiūnė.

Trakuose įsikūrę slaugos namai specializuojasi demencija sergančių pacientų slaugoje. Tai yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, turinti prestižinį „Silviahemmet“ sertifikatą, patvirtinantį, kad slaugos namų darbuotojai yra apmokyti dirbti su demencija sergančiais asmenimis pagal švedišką metodiką. Įstaigoje taip pat daug dėmesio skiriama darbuotojų profesiniam tobulėjimui ir refleksijai.

Pirmieji pameistriai čia pradėti rengti 2023 metais. Vėliau įstaiga tapo ne tik darbo, bet ir mokymo vieta. Šiuo metu į slaugytojo padėjėjo pameistrystės grupes priimama apie 10–12 pameistrių, o bendradarbiaujant su Alytaus profesinio rengimo centru sudaromose grupėse iš viso mokosi apie 20 žmonių.

Slaugos namuose dirbančių ir besimokančių pameistrių grupė sudaroma maždaug kartą per metus. Dažniausiai pameistriais tampa jau slaugos namuose dirbantys darbuotojai, siekiantys įgyti kvalifikaciją. Teorines žinias jie įgyja mokymo įstaigoje, o praktinius įgūdžius lavina tiesiogiai darbo vietoje, padedami mokytojų ir meistrų.

Slaugytojo padėjėjo modulinė mokymo programa trunka apie pusmetį. Pasak K. Balčiūnės, tiek laiko pakanka įgūdžiams įtvirtinti, jei mokymasis vyksta stiprioje komandoje. Meistriškumo centro vadovė teigia, kad didesnis iššūkis yra ne išmokyti naujų dalykų, o pakeisti anksčiau susiformavusius darbo įpročius.

„Didelį dėmesį skiriame ergonomikai ir darbo kokybei – tai svarbu tiek darbuotojo sveikatai, tiek pacientų saugumui“, – pabrėžia ji.

Pameistrystė leidžia vienu metu ir mokytis, ir dirbti, todėl darbuotojai iš karto įsitraukia į darbą. Pasak K. Balčiūnės, pameistrystės būdu besimokantys darbuotojai neretai yra drąsesni nei tie, kurie po teorijos ateina atlikti praktiką slaugos namuose. Taip yra dėl to, kad pameistrystė leidžia nuo pirmų dienų prisiliesti prie užduočių, kurios kiekvieną dieną kyla dirbant skyriuje.

„Manau, kad tai naudinga ir darbdaviui, nes darbuotojas, baigęs programą, turi ne tik teorinį supratimą, bet ir darbo patirties, todėl greičiau įsilieja į darbus. O darbuotojui vertės suteikia tai, kad jis jaučiasi drąsiau, greičiau mokosi, gali taikyti ir pasitikrinti teorines žinias, o kylančius klausimus aptarti su mokytoju, taip nuosekliai stiprindamas savo kompetencijas“, – sako pašnekovė.

Vadovė pasakoja, kad tradicinėje slaugos programoje kartais pritrūksta dėmesio emocinei, psichologinei ir dvasinei žmogaus gerovei.

„Slaugytojo padėjėjo darbas prasideda nuo nuoširdaus rūpesčio kitu žmogumi, o ne nuo techninio užduočių atlikimo – tai tik priemonė užtikrinti visus pacientų poreikius. Todėl buvo inicijuota programa, labiau atitinkanti įstaigos vertybes. Pirmoji jos laida mokslus pradėjo 2024 metų kovą“, – pasakoja K. Balčiūnė.

„Addere Care“ aktyviai dalyvauja mokymo procese – praktinės pamokos vyksta įstaigoje, organizuojami papildomi vidiniai mokymai.

K. Balčiūnė kitiems verslams patartų nebijoti ir ieškoti stiprių mokymų centrų, megzti su jais ryšį, aktyviai įsitraukti į procesą ir ieškoti visoms pusėms tinkamų sprendimų, nes pameistrystės forma gali būti tikrai labai patraukli.

Nors pameistriais dažniausiai tampa jau slaugos namuose dirbantys darbuotojai, pažįstantys skyriaus darbą, ir naujiems darbuotojams įsilieti į kolektyvą pavyksta lengvai. Pameistriams yra skiriami meistrai ir mentoriai, kurie supažindina juos su darbo ritmu, užduotimis ir pataria.

Anot K. Balčiūnės, pabaigę pameistrystę, slaugos namuose dirbti lieka beveik visi. Labai nedidelė dalis darbuotojų, baigę mokslus, išeina dirbti kitur.

Pameistriai, siekiantys tapti slaugytojo padėjėjais, išmoksta visapusiškai rūpintis žmogumi, užtikrinti paciento kasdienę priežiūrą, saugumą ir komfortą. Mokymo programa apima daug įvairių temų, nuo pagalbos pacientui judant ir keičiant kūno padėtį iki bendradarbiavimo su slaugytoju ir etiško, pagarbaus bendravimo su pacientu bei jo artimaisiais. Taip pat daug dėmesio skiriama ir holistiniam požiūriui į žmogų – ne tik paciento fiziniams, bet ir emociniams, socialiniams bei dvasiniams poreikiams.

Pameistrių vidutinis amžius – 52 metai. Pasak K. Balčiūnės, slaugytojo padėjėjo profesiją retai renkasi ką tik mokyklą baigę jaunuoliai. Vieniems tai – bandymas rasti prasmingesnį darbą, kiti ateina turėdami patirties slaugant artimuosius ir nori ją pritaikyti profesinėje veikloje.

Slaugos vadovės Indrės Kaspariūnienės istorija išties išskirtinė. Ilgą laiką dirbusi svetingumo sektoriuje, ji nusprendė keisti kryptį ir pradėjo dirbti slaugos srityje. Norėdama geriau suprasti šį darbą, ji pati pasirinko mokytis pameistrystės būdu.

„Tai daug kam atrodė netikėta – iš vadovaujančių pareigų grįžti mokytis nuo pagrindų“, – pasakoja ji.

Slaugos vadovė teigia, kad pameistrystės būdu įgytos žinios padėjo geriau suprasti šį darbą. Slaugoje atidžiai suplanuota dienos strategija gali ir neveikti, o nenumatytos aplinkybės, keičiančios darbų eigą, nestebina. Daugybę šių dalykų galima suprasti tik su jais susidūrus. Tokią galimybę suteikia pameistrystė, kurios metu slaugytojo padėjėjas susiduria su įvairiomis situacijomis ir išmoksta saugoti tiek savo, tiek paciento sveikatą.

Darbas slaugoje, kaip pasakoja moteris, priklauso nuo pacientų sunkumų ir su jais dirbančių žmonių skaičiaus. Pašnekovė dalinasi, kad į slaugytojo padėjėjus per pameistrystę persikvalifikuoja įvairių profesijų žmonės: keli iš pavyzdžių – asmenys, pereinantys dirbti į slaugos namus iš banko ar iš siuvyklos. Profesiją keisti žmonės sumąsto dėl įvairių priežasčių – tai ir etatų mažinimas senose darbovietėse ir dvasiškai prasmingesnės veiklos paieškos. Būna ir atvejų, kuomet žmonės nebegali dirbti sėdimo darbo.

Slaugytojo padėjėjo profesijoje reikalinga empatija ir psichologinis atsparumas. O dirbant su demenciją turinčiais pacientais itin reikalinga kantrybė.

„Dirbant šį darbą tenka perlipti per save“, – sako pašnekovė.

I. Kaspariūnienė pabrėžia, kad slaugos namuose puoselėjamas švediškas darbo standartas reiškia, kad svarbus ne tik paciento gydymas, bet ir jo gyvenimo kokybė. Skirtingų sričių specialistai siekia užtikrinti, kad kiekviena slaugos ligoninėje praleista diena žmogui būtų kuo geresnė. Jo gerovei svarbūs ne tik vaistai, bet ir buvimas lauke, dailės bei muzikos terapija, bendravimas.

Nors slaugoje tiesioginis klientas yra pacientas, ne mažiau svarbūs ir jo artimieji – jiems taip pat reikia padėti suprasti situaciją ir sumažinti nerimą. Sunkumų kelia ir vis dar gaji stigma, kad artimojo apgyvendinimas slaugos namuose yra nepriimtinas sprendimas.

„Mes vadovaujamės švediška filosofija, todėl manome, kad, kuo daugiau specialistų rūpinasi žmogumi, tuo kokybiškesnį gyvenimą jis gali gyventi“, – teigia I. Kaspariūnienė.

Ji teigia, kad slaugos darbo prasmė yra labai didelė, o profesionali pagalba padeda žmonėms lengviau įveikti kasdienius sunkumus.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.