Naujausi gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingai: netikėtos rokiruotės ir priimtų sprendimų padariniai

Tiesa, daliai jų įtakos turėjo ir pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimtas sprendimas prie valstybinių brandos egzaminų abiturientams pridėti po 10 papildomų taškų.

Pasak žurnalo „Reitingai“ atstovų, šių metų atrankinių mokyklų reitinge galima matyti ženklias rokiruotes: pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus licėjus, tačiau į antrąją vietą įsiveržė dar viena sostinės mokykla – Mykolo Biržiškos gimnazija. Taip aukštai ji dar nėra buvusi.

Į trečiąją poziciją pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, nežymiai aplenkusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją, o penkta liko Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija.

„Pastarosios kryčiui įtakos galimai turėjo tai, kad ji nepateikė duomenų apie savo abiturientus, pasirinkusius studijas užsienio universitetuose“, – pažymėjo „Reitingai“.

Atkreiptas dėmesys, kad žvelgiant į pagrindinę gimnazijų reitingo lentelę, kurioje atsiduria visos mokinių nesirenkančios mokyklos, galima matyti daugybę metų pirmosios vietos neužleidžiantį Klaipėdos licėjų, o į antrąją vietą iškilo Vilniaus privati „Saulės“ gimnazija, aplenkusi Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją.

„Ketvirta liko Kauno „Saulės“ gimnazija, o penketuką vainikuoja Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Beje, visos šios penkios gimnazijos ir pernai buvo geriausiųjų penketuke“, – teigė reitingų sudarytojai.

Vis dėlto, anot jų, jeigu šių penkių stiprių neatrankinių gimnazijų vietai reitinge pridėti 10 taškų reikšmingesnės įtakos neturėjo, tai daugeliui kitų akademiškai stiprių bei vidutinių mokyklų ŠMSM vadovybės sprendimas pridėti po dešimt papildomų taškų jau turėjo gana ženklios įtakos – vienos gimnazijos dėl to šoko į lentelės viršų, kitos – kiek smuktelėjo.

„Tiesa, silpniausioms gimnazijoms, kurios metai iš metų yra paskutiniame šimtuke, joks taškų pridėjimas vėlgi nebuvo reikšmingas. Jos kaip gale, taip gale – nepriklausomai nuo vertinimo metodikos pokyčių ar VBE taškų konvertavimo“, – pažymėjo „Reitingai“.

„Antrus metus iš eilės visas šalies gimnazijas vertinome panašiai kaip iki 2020 m. Vertinimo pokytį lėmė dar 2024 m. viduryje pakeista valstybinių brandos egzaminų rezultatų skelbimo visuomenei tvarka“, – nurodė žurnalo atstovai.

Pirmiausia, pažymima, skaičiuotas visų konkrečią gimnazijų baigusių abiturientų 2025 m. kiekvieno valstybinio brandos egzamino (VBE) balų vidurkis. Tiesa, šiemet pateikiama daugiau dalykų, mat radosi naujų, iki tol nebuvusių valstybinių brandos egzaminų.

„Greta tradicinių valstybinių brandos egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, informatikos, biologijos, chemijos, fizikos, istorijos, geografijos, vokiečių ir prancūzų kalbų atsirado naujų: ekonomikos ir verslumo, filosofijos, inžinerijos, lenkų kalbos (gimtakalbiams), rusų kalbos (gimtakalbiams).

O ir pavyzdžiui lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybiniai brandos egzaminai yra išskaidyti į du lygius: A (išplėstinį) ir B (pagrindinį).

Vertinant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatus neatrankinėse mokyklose, A lygiui suteiktas 13 taškų svoris, o B lygiui – 2 taškų svoris.

O vertinant atrankines gimnazijas, joms tik už A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus skirta po 15 taškų, o už B lygį taškų neskirta, nes daugumoje atrankinių gimnazijų tiesiog nebuvo nė vieno abituriento, kuris būtų rinkęsis laikyti B lygio egzaminą. Kitaip tariant, visi laikė tik A lygio egzaminus“, – aiškino „Reitingų“ atstovai.

Pabrėžiama, jog gimnazijų reitinge lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos brandos egzaminams suteiktas didžiausias svoris, nes be šių egzaminų išlaikymo ne tik negali baigti gimnazijos ir stoti į mūsų šalies universitetus bei kolegijas, bet ir į daugelį profesinių mokyklų mokymo programų.

Trečiasis pagal svorį valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos – dažniausiai anglų kalbos. Jam suteiktas 10 taškų svoris.

Kiti du valstybiniai brandos egzaminai, kuriuos dažniausiai renkasi laikyti abiturientai, priklausomai nuo ketinamo rinktis studijų profilio, socialinių ir humanitarinių mokslų arba sveikatos, gamtos ir gyvybės bei tiksliųjų mokslų, yra istorija ir biologija. Šiems valstybiniams brandos egzaminams suteikta po 7,5 taško.

Kitiems vadinamiems laisvai pasirenkamiems egzaminams suteikta vienoda svarba: chemijos, fizikos, informatikos, geografijos bei ekonomikos ir verslumo egzaminams suteikta po 5 taškus svorio.

„Tiesa, šiemet nebepateikiame vokiečių ir prancūzų kalbų vertinimų, nes nepaisant viešų politikų kalbų apie šių užsienio kalbų svarbą ir plėtrą, realiai laikančių šių kalbų VBE kasmet mažėja. Vokiečių kalbos VBE laikė tik pavieniai mokiniai 20-yje šalies mokyklų, o prancūzų kalbos – tik šešiose gimnazijose.

Taip pat į institucinį reitingą neįtraukėme gimtakalbių laikomų lenkų kalbos bei rusų kalbos VBE. Nes jeigu būtume įtraukę šiuos brandos egzaminus, kuriuos laikė vos keleto ar keliolikos gimnazijų abiturientai, kitos gimnazijos būtų netekusios taškų, nes jose nebuvo ir negalėjo būti nė vieno abituriento laikančio šiuos tik tautinių mažumų mokyklų abiturientų laikomus egzaminus.

Gimnazija, kurios abiturientai pasiekė didžiausią kiekvieno konkretaus egzamino vidurkį, gavo maksimalų tašką, o pasiekusi žemiausią vidurkį buvo įvertinta žemiausiu tašku, o jeigu niekas to egzamino nelaikė – tuomet gimnazija toje disciplinoje taškų ir negavo“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ atstovai.

Kartu vertinta ir kokiai daliai visų 2025 m. laidos abiturientų tenka vienas šimtukas – šiam parametrui suteiktas 5 taškų svoris. Tos gimnazijos, kurių 2025 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, taškų vėlgi negavo.

„Kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas vertinome remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis. Ir tam suteiktas 10 taškų svoris.

Kartu tradiciškai vertinome ir kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Šiam kriterijui suteikti 5 taškai. Šį duomenį žurnalui „Reitingai“ pateikė pačios gimnazijos.

Atkreipsime dėmesį, kad iš visų 2025 m. laidos abiturientų studijas užsienyje rinkosi 658 abiturientai. Faktinis skaičius gali būti šiek tiek didesnis, nes ne visos gimnazijos, po abiturientų baigimo, palaiko su jais ryšius ir domisi jų tolesniu keliu“, – teigė reitingų sudarytojai.

Iš viso 2025 m. gimnazijas baigė 18569 abiturientai, dar 2149 jaunuoliai vidurinį išsilavinimą įgijo profesinėse mokyklose.

1. Vilniaus licėjus (vieta 2025 m. – 1);

2. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (vieta 2025 m. – 4);

3. Kauno jėzuitų gimnazija (vieta 2025 m. – 6);

4. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija (vieta 2025 m. – 5);

5. Kauno technologijos universiteto gimnazija (vieta 2025 m. – 3).

1. Klaipėdos licėjus (vieta 2025 m. – 1);

2. „Saulės“ privati gimnazija Vilniuje (vieta 2025 m. – 4);

3. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija (vieta 2025 m. – 2);

4. Kauno „Saulės“ gimnazija (vieta 2025 m. – 3);

5. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (vieta 2025 m. – 5).

Skelbiama, kad žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą visus Lietuvos universitetus – tiek valstybinius, tiek privačius – vertino bendrai. Dėl to teko atsisakyti kai kurių vertinamųjų dėmenų, pavyzdžiui, kiek visų pakopų studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas ir pan.

Tuo pat metu buvo įtraukti kai kurie nauji, stojantiesiems aktualūs parametrai. 

Iš viso universitetai vertinti pagal 43 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis didelius kriterijų blokus. Visi šie 43 parametrai sugrupuoti į penkias stambias kriterijų grupes:

I. Mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (35 taškai);

II. Alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (30 taškų);

III. Studentai ir studijos (20 taškų);

IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų);

V. Esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).

Taigi iš viso universitetai maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.

1. Vilniaus universitetas surinko daugiausia – 63,69 taško;

2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 57,64 taško;

3. Kauno technologijos universitetas (KTU) –56,36 taško;

4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 55,66 taško;

5. VILNIUS TECH universitetas – 49,72 taško.

Žurnalas „Reitingai“ instituciniame aukštųjų mokyklų, vykdančių kolegines studijas, reitinge pirmą kartą visas jas – tiek valstybines, tiek privačias – taip pat vertino bendrai.

Iš viso kolegijos vertintos pagal 33 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis didelius kriterijų blokus.

Visi šie 33 parametrai sugrupuoti į penkias stambias kriterijų grupes:

I. Alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (30 taškų);

II. Mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (30 taškų);

III. Studentai ir studijos (25 taškai);

IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų);

V. Kolegijos esamas bei ateities akademinis personalas (5 taškai).

Iš viso kolegijos maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.

1. Vilniaus kolegija – 64,12 taško;

2. Kauno kolegija – 56,82 taško;

3. Lietuvos inžinerijos kolegija – 55,04 taško;

4. Klaipėdos valstybinė kolegija – 53,98 taško;

5. Panevėžio kolegija – 48,72 taško.