Trečiadienį, pristatydamas naujausius gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingus, G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos švietimas turi vieną ypatybę – čia nėra rutinos. Tik ar tai labai pozityvus išskirtinumas – vargu.
„Jis nuolat kunkuliuoja, nuolat verda, skandalai kyla praktiškai kas mėnesį ir dažniau, bet turime vieną tokią lietuvišką ypatybę – kad ir kiek skandalų kiltų, Lietuvoje nėra atsakingų, nėra kaltų, nėra, kad būtų kažkas nukentėję dėl broko“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Pavyzdžiui, tęsė jis, pernai valstybinių brandos egzaminų (VBE) metu atsirado tikrai daug klaidų, kilo įvairių kitų nesusipratimų. Tačiau G. Sarafinas kėlė klausimą, ar kam nors dėl to iki šiol nukrito nors vienas plaukas.
Kirtis vis keičiantiems švietimo sritį: „Sustokite reformatoriai nelaimingi“
„Absoliučiai niekas nenukentėjo, nors broko buvo debesys. Kaltų Lietuvoje tiesiog nėra ir nebus“, – konstatavo švietimo ekspertas.
Kitos šiandieninės tendencijos švietimo sistemoje, dėmesį atkreipė jis, taip pat gana nūrios.
Nuo 2019-ųjų – apie 20 naujų švietimo reformų?
Pasak G. Sarafino, žodis švietimas yra kilęs iš žodžio šviesti, tad teoriškai šviesos, pažangos ir progreso šioje srityje turėtų būti daugiausia. Visgi, anot jo, paradoksalu, kad Lietuvos švietime daugiau yra ne pažangos, o „atžangos“.
Susiję straipsniai
„Ir jeigu girdite, mūsų švietimo bendruomenė jau daug mėnesių ko prašo? Ji prašo vienintelio dalyko – ramybės, tiktai ramybės.
Leiskite atsikvėpti, sustokite, reformatoriai jūs nelaimingi – toks eina bendras gaudesys iš švietimo bendruomenės“, – pagarsino „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Bet tie reformatoriai, tikino jis, net nemąsto sustoti.
„Nežinia kam ir kada šovė mintis, kad Lietuvos švietimas yra geriausia vieta įsiamžinti, ir tų norinčiųjų palikti savo įspaudą yra dešimtys, o dabar jau ir šimtai.
Ir jiems kažkodėl atrodo, kad geriausias būdas ir kelias įsiamžinti yra paskelbti naują reformą ir ją pradėti įgyvendinti visiškai nekreipiant dėmesio į kitas aplinkui vykstančias reformas.
Tiesą pasakius, mes suskaičiavome, kad nuo 2019 metų iki dabar švietime yra pradėta apie 20 reformų. Kunkuliuojame mes čia“, – dėstė G. Sarafinas.
Tarp jų – ir daug diskusijų sukėlęs ugdymo programų naujinimas, vėliau sekė ir vadovėlių atnaujinimo reforma, kuri tęsiasi iki šiol.
„Dar šiandien dalis vaikų atskirų disciplinų mokosi be vadovėlių. Puikiai atsimenate egzaminų sistemos reformą ir visišką sujauktį – iš pradžių perėjimai į tarpinius patikrinimus, vėliau į dvigubą egzaminą, iš pradžių egzaminai vyko pavasarį, dabar – vasarą.
Kiekvienais metais čia viskas vartosi vis kitaip“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak G. Sarafino, dabar gyvename ištisoje reformų eigoje, bet ir tai dar ne pabaiga, nes jau kalbama apie naują VBE reformą.
„Pasiūlymų iš pradžių buvo 6, paskui – 14, dabar – dešimtys. Ir jūs galite pridėti savo pasiūlymų, kad jų būtų šimtai ir turėtume iš ko pasirinkti. Aš čia šaržuoju ir ironizuoju.
Bet ką visa tai atnešė – tik daug sumaišties ir chaoso“, – vertino švietimo ekspertas.
Kartu jis iškėlė klausimą ir dėl atskirų „švietimo reformatorių“, iš esmės – praėjusios valdžios atstovų.
„Sakykite, kur šiandien yra visi tie reformatoriai, kurie švietime švaistėsi kaip savo virtuvėje? Kur šiandien yra Jurgita Šiugždinienė? Kur šiandien yra Gintautas Jakštas? Kur šiandien yra Ramūnas Skaudžius? Kur šiandien yra Ignas Gaižiūnas? Kur šiandien yra Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė?
Juk jie yra keliolikos švietimo reformų architektai. Jie čia viską kūrė, planavo, tvėrė. Nepatikėsite, bet visų jų neliečia jų sukurtos reformos, nes jie nedirba mokyklose. Jie sukūrė, padarė ir išėjo. Paliko čia mokiniams, jų tėvams, mokytojams, mokyklų vadovams.
Jie gyvena su tomis reformomis. Ne tik gyvena – jie gyvena ir keikiasi, iš širdies. Ko mes norėtume paprašyti visų tų veikėjų, politikų visažinių ir tų prezidentūrėlių – gal galite palikti Lietuvos švietimą ramybėje bent porai metų?
Tiek nedaug norisi – įsivaizduojate, kokie laikai atėjo? Ramybėje palikti prašome. Jeigu norite įsiamžinti, ir be švietimo yra daug garbingų sričių, kur galite palikti savo įspaudą“, – paragino G. Sarafinas.
Dėl egzaminų – vėl chaosas
Pasak jo, po visų tokių perstatymų sunku net rasti žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti šiandieninę Lietuvos švietimo situaciją.
„Tai tarsi kažkoks mutantas. Negražiai skamba – migla. Ir su tuo turi gyventi šimtai tūkstančių jaunų žmonių, jų tėvų, ir jie kenčia.
Ir galbūt vietoje kažkelioliktos reformos pradžioje vertėtų išsikelti nedidelį tikslą – sukurti normalias egzaminų ir patikrinimų užduotis. Normalias. Įsivaizduokite, kokį nedidelį tikslelį Lietuvos valstybė išsikelia. Nes dabar jos nėra normalios“, – konstatavo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Tiesa, jis priminė, kad maždaug prieš 10 metų dar turėdavome normalias, gana kokybiškas brandos egzaminų ir patikrinimų užduotis, tad kažko naujo išradinėti čia jau nereikėtų.
„Tad gal po visų tų pasiskraidymų tiesiog vertėtų sugrįžti į žemę ir kokybės siekti mažuose dalykuose? Ir dešimtys tūkstančių vaikų už tai padėkotų.
Dar gerai būtų išleisti normalius vadovėlius. Ar tai didelis tikslas valstybei? Ar sunku išleisti normalius vadovėlius? Nes dabar jie nėra normalūs – juose yra daugybė broko, daugybė klaidų. O buvo laikai, kai Lietuvoje buvo normalūs vadovėliai.
Matote, aš visai paprastučius tikslus keliu, ir mes, kaip valstybė, esame pajėgūs juos įgyvendinti“, – tvirtino G. Sarafinas.
Dabar, anot jo, ir vėl nuspręsta apversti egzaminų sistemą, „11 brandos egzaminų sukišant į tris“, ir visa tai esą paskelbta be jokios kaštų ir naudos analizės. Apie brandos egzaminų pertvarką, kurią siūlo Prezidentūra, neseniai papasakojo šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja.
„Juk tai, kas dabar kalbama apie naują VBE reformą, iš tiesų kainuotų šimtus milijonų eurų. Mums Prezidentūra paskelbė, kad tai sutaupytų pinigus. Nesutaupytų niekaip, nes negali skelbti egzaminų sistemos tokios, pagal kurią vaikai visai kitaip buvo rengiami. (...)
Tokiu atveju reikėtų vėl keisti ugdymo programas, vėl reikėtų keisti vadovėlius, vėl reikėtų apmokyti mokytojus, vėl reikėtų keisti egzaminų kompoziciją.
Iš to susidaro šimtai milijonų eurų, o apie tai nepraneša. Tai nerealiai brangūs eksperimentai, neturintys nieko bendro su ekonomine logika“, – pažymėjo G. Sarafinas.
Anot žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus, blogai, kai yra tiesiog svaidomasi idėjomis ir jaukiama sistema, todėl švietimo politikos formuotojus jis kviečia paprasčiausiai sustoti.
„Jei kam nors norisi kažkokio gilaus įsiamžinimo, mes įsipareigojame iškalti lentą, pakabinti Vilniaus centre ir jus įamžinti, bet jūs nekiškite rankų prie švietimo.
Jūs liksite istorijoje, bet gal galima viso to pasiekti ne pačiomis brangiausiomis priemonėmis?“ – klausimą kėlė jis.
Tendencijos – niūrokos
Naujausius švietimo įstaigų reitingus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius trečiadienį apžvelgė ir kitas akademinio pasaulio aktualijas.
Pavyzdžiui, paskutiniai duomenys liudija, kad Lietuvoje tik du penktadaliai stojančiųjų ir įstojančiųjų į aukštąsias mokyklas patenka į pagrindinę savo svajonių profesiją. Tai esą – labai niūri statistika.
„Tai yra tikrai liūdna žinia. Vadinasi, 60 procentų nepatenka į savo svajonių profesiją. Čia yra LAMA BPO duomenys. Tai konkrečiai 11,5 procento jaunuolių patenka pagal savo antrą pageidavimą, 11 procentų patenka pagal savo ketvirtą pageidavimą.
Įsivaizduokite, jie surašo devynis pageidavimus ir patenka tik pagal ketvirtą. Tai labai toli nuo jų svajonių“, – konstatavo G. Sarafinas.
O štai 30 procentų jaunų žmonių, tęsė jis, pernai apskritai liko už borto.
„Tai yra, neįstojo pagal jokius savo pageidavimus. Tiems jauniems žmonėms ir jų tėvams tai yra drama“, – aiškino jis.
Pasak G. Sarafino, pernai iš baigusiųjų gimnazijas priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo du trečdaliai abiturientų, o trečdalis jaunuolių pasirinko kitą kelią – arba profesines mokyklas, arba kariuomenę, arba studijas užsienyje, dar dalis padarė vadinamąją mokymosi pertrauką ar iškart pradėjo dirbti dar nestudijavę.
„Dar viena nemaloni tendencija yra ta, kad mūsų šalyje galinčių studijuoti nemokamai dalis mažėja. Čia mes vis šnekame apie studijų prieinamumo didinimą, kaip čia svarbu regionų vaikams leisti stoti, studijuoti universitetuose ir kolegijose, bet skaičiai rodo visai ką kita.
2020-aisiais metais Lietuvoje į nemokamas studijų vietas įstojo 75 procentai pirmakursių. Pernai – 60 procentų. 15 procentų, išvertus į žmonių kalbą, yra tūkstančiai jaunų žmonių“, – kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Negana to, tęsė G. Sarafinas, per pastaruosius 10 metų Lietuvoje dar ir studijos pabrango praktiškai dvigubai.
„Pavyzdžiui, inžinerijoje, gyvybės moksluose, technologijų moksluose metai studijų 2019 metais kainuodavo 2595 eurus. Čia prieš septynerius metus. Dabar kainuoja 4200–4500-4800 eurų per metus, tokios pačios studijos.
Tai čia dar gerai. Medicinos studijos 2019 metais per metus kainuodavo 3200 eurų, dabar medicinos studijos kainuoja pigiausiai 6500, brangiausiai – 8100 eurų. Per metus.
Žinant, kad mediciną jauni žmonės mažiausiai studijuoja iki rezidentūros šešerius metus, štai jums susidaro 50 tūkstančių kaip niekur.
Ir čia yra šeimų išlaidos, ne kas kita, nes daug jaunų žmonių įstoja būtent į valstybės nefinansuojamas studijų vietas medicinoje“, – dėstė G. Sarafinas.