ŠMSM kuruojamoje įstaigoje – mobingo šešėlis? Iš darbo išprašyta specialistė sako patyrusi tikrą košmarą Direktorė pateikė savo versiją

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžios įstaigos direktorė Sandra Valantiejienė, anot jos, specialistę pastaruosius keturis mėnesius nuolat žemino, darė spaudimą ir sąmoningai kenkė jos darbui. Galiausiai nuo 2023-ųjų šiame centre dirbusi K. Vilkauskienė įstaigą turėjo palikti, tačiau mano, kad galimo psichologinio smurto ir mobingo apraiškas galimai patiria likę jos kolegos.

Pasak dabar jau buvusios Lietuvos įtraukties švietime centro darbuotojos, apie situaciją žinojo ir direktorės pavaduotoja, ir kiti kolegos, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė, o kai kurie kolegos, tikėtina, net ir pakonsultuodavo vadovę, kada ir kokius veiksmus daryti, jog jos elgesys neatrodytų kaip mobingas.

Apie nepaprastą K. Vilkauskienės situaciją esą žinojo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į kurią ji kreipėsi jau būdama pavargusi nuo nuolatinių direktorės gąsdinimų, tačiau pagalbos iš ŠMSM moteris nesulaukė.

Pati S. Valantiejienė akcentuoja, kad sprendimą atsisveikinti su darbuotoja lėmė prastėjanti jos darbo kokybė. Ji taip pat nurodė, kad K. Vilkauskienei išėjus iš darbo jai buvo suteikta darbdavio rekomendacija. Pasak centro vadovės, kovo mėnesį taip pat papildomai atliktas Centro psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimas nepatvirtino psichologinio smurto apraiškų.

Situaciją jau pakomentavo ir ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai.

K. Vilkauskienė Lietuvos įtraukties švietime centre pradėjo dirbti 2023 metų rugsėjį. Tuomet ji ėjo Mokymosi sutrikimų grupės specialiosios pedagogės pareigas. Vėliau tapo ir šios grupės vadove.

Iš pradžių Katažinos santykiai su centro vadove S. Valantiejiene buvo geri ir dalykiški.

„Kaip pradedančioji tame centre iš pradžių tikrai sulaukiau daug pagalbos, pastiprinimo. Tikrai negalėčiau nieko blogo pasakyti apie darbo pradžią“, – prisiminė pedagogė.

Tačiau vėliau tarp jos ir direktorės kažkodėl pradėjo rastis įvairių įtampų – pirma labai nemaloni situacija įvyko 2024 metų gruodį, kai po vieno renginio vadovų susirinkime ant Katažinos buvo šaukiama, menkinama jos darbinė veikla.

„Liūdnoji dalis yra ta, kad VDI atliekamo tyrimo metu nei viena iš susirinkime dalyvavusių kolegių šio fakto nepatvirtino“, – pridūrė K. Vilkauskienė.

Kitas nemalonus epizodas įvyko 2025 metų rugpjūtį, kai Katažina išvyko į komandiruotę. Ji prisiminė, kad direktorės elgesys tuomet taip pat buvo akivaizdžiai netinkamas. Į vadovės elgesį, pasakojo Katažina, reagavo ir kiti kolegos, ragino ją sustoti, tačiau esą niekas nesikeitė. Grįžusi iš komandiruotės Katažina jau bijojo eiti į darbą, nes nebesijautė saugi.

Tačiau dar didesnis konfliktas įsižiebė tuomet, kai Mokymosi sutrikimų grupės vadovė savo iniciatyva, atostogų metu, pradėjo vesti mokymus. Praėjusių metų lapkričio pradžioje Katažina sulaukė įspėjančios direktorės žinutės.

„Kai direktorė viešojoje erdvėje pamatė, kad aš pagal Tūkstantmečio mokyklų programą (TŪM) vedžiau mokymus laisvu nuo darbo metu, gavau žinutę, kad ji turi susitarimą su ministerija, jog jos žmonės su TŪM nedirba“, – prisiminė K. Vilkauskienė.

Tiesa, apie tokį susitarimą pašnekovė išgirdo pirmą kartą.

„Kyla klausimas, kokiu pagrindu mums yra draudžiama dalintis žiniomis ir patirtimi. Juk mes visi dirbame dėl sėkmingos įtraukties švietime, dėl to paties vaiko. Bet kažkodėl turime neva kažkokius nišinius susitarimus, ar konkurenciją, apie kurią žino tik vadovų lygmuo“, – svarstė K. Vilkauskienė.

Katažinai buvo pasakyta, kad apie tokį susitarimą buvo kartojama „jau šimtą kartų“.

„Nors neturiu kažkokių įrodymų, bet iš nuogirdų ir viešojoje erdvėje pasirodančių žinučių žinau, kad didelė dalis mūsų kolegų užsiima privačia veikla, veda mokymus, dirba universitetuose. Tačiau paklausus, ar iš visų centro darbuotojų aš tą darau vienintelė, man buvo pasakyta, kad taip. Tada man vėl kilo labai daug klausimų, kodėl vieni gali, o kiti – negali“, – Lrytas pasakojo specialistė.

Tada S. Valantiejienė ją informavo, kad esą dėl jos veiksmų yra gautas skundas, tad netrukus bus sudaryta komisija, kurioje dalyvaus ir ministerijos atstovai. Šio skundo Katažina nėra mačiusi iki šiol.

„Nuo šio momento prasidėjo mano tikrai nelengvas kelias darbe, ir jį ryžausi eiti tik todėl, kad po manęs nebūtų kito tą patį patiriančio žmogaus šioje institucijoje“, – prisipažino pašnekovė.

Vėliau Katažinai jau kiekviena darbo diena buvo lyg savotiškas iššūkis – per vadovų susitikimus jai buvo sakoma, kad būtent jai dažniausiai reikia ateiti ir grupės darbinius klausimus aptarinėti atskirai nuo visų kitų kolegų.

„Bendruosiuose susirinkimuose mano klausimai nebuvo sprendžiami. Po tos lapkričio 5-osios buvo sustabdyti ir pas direktorę užstrigę du mūsų grupės metiniai darbai, kurie įėjo į mano metinį vertinimą“, – pasakojo pedagogė.

Pašnekovės manymu, darbai buvo sustabdyti sąmoningai – neva direktorė neturėjo laiko jų perskaityti.

„Ir grupės žmonės matė, kad darbai yra stabdomi, jog kitų grupių darbams buvo teikiama pirmenybė, o mano – tik pabaigoje, nes buvo vis nepakankami. Iš mano vadovaujamos grupės direktorės sprendimu į kitas grupes buvo iškelti du darbuotojai.

Nieko nesakau – tikrai galima taisyti darbus, galima tobulinti, bet kai kiekvienas darbas yra atmetamas kaip netinkamas, jau supranti, kad tai yra sistemingas veikimas“, – neabejojo K. Vilkauskienė.

Vėliau iš S. Valantiejienės pavaduotojos specialistė išgirdo, kad direktorė neleis įtraukti jos nei į stažuotes, nei į mokymus. Kad jeigu jau lieka dirbti, tai laukia „keli mėnesiai agonijos“.

Iš kitų kolegų Katažina taip pat teigė girdėjusi, kad direktorė turi politinį užnugarį, tad pakovoti su ja nelabai ir pavyks. S. Valantiejienės pavaduotoja esą ne kartą kartojo, kad mobingas Lietuvoje taip pat beveik neįrodomas.

„Buvo pasakiusi, kad jai duotas aiškus nurodymas, jog manęs negalima įtraukti į mokymus, manęs negalima įtraukti į komandiruotes, kad man užsidarė viskas – jokio profesinio augimo neturėsiu, ir ji turi vieną tikslą – kad manęs čia neliktų“, – dėstė Katažina.

Kodėl, atrodo, niekuo nenusikaltusi kolegė centro vadovei taip trukdė?

„Man labai sunku pasakyti, nes aš ir šiandien dar nerandu sau atsakymo. Man atrodo, kad turi besąlygiškai paklusti. Nesvarbu, ar tau patinka, ar ne – tiesiog turi paklusti.

Ir jeigu nepaklusai – viskas, viso gero. Niekada nerodžiau ir neturėjau net tokios intencijos, kad galėčiau būti ar konkurentė, ar užimti jos vietą. Tokios intencijos niekada nebuvo“, – pabrėžė K. Vilkauskienė.

Su direktore ji vėliau tikino turėjusi kelis darbinius pokalbius – iš pradžių atrodė, kad įtampas dar bus galima numalšinti.

„Bet žinote, aš esu toks žmogus – jeigu tik pajaučiu pakeltą toną, mane lyg užblokuoja. Aš užsidarau. Ir vieno iš pokalbių metu direktorė vėl pradėjo kalbėti pakeltu tonu, pasakė, kad jau kelis kartus pas ministrę buvo kviečiama dėl mano situacijos su TŪM mokymais, kiekvieną pirmadienį yra „tarkuojama“. Sakė, kad perspėja mane paskutinį kartą.

Ir kai man vadovas tokius dalykus sako pakeltu tonu, ką tu čia jau gali pasakyti?“ – svarstė pedagogė.

Visgi ir skundai, ir visi perspėjimai šiai dienai, įsitikinusi Katažina, buvo labiau mistiniai ir nepagrįsti.

„Kurį laiką aš buvau gąsdinama ministerijos komisijomis, paskui mane pradėjo gąsdinti Valstybės kontrolės patikrinimais. Su grupe turėjome paruošti vieną ataskaitą realiai per vieną parą, neva Valstybės kontrolei“, – pasakojo Katažina.

Po poros mėnesių iš S. Valantiejienės pavaduotojos ji sužinojo, kad jokio Valstybės kontrolės patikrinimo net nebuvo.

„Tai tokioje nuolatinėje įtampoje buvau taip ir palaikoma. Suprantu, kad šitas spaudimas ir įtampa buvo keliami tam, kad aš išeičiau iš darbo“, – neabejojo pašnekovė.

Tiesa, po kurio laiko Katažina sulaukė netikėtumo – metinio pokalbio metu direktorė jai pasiūlė viską pradėti nuo „švaraus lapo“ – pamiršti pykčius ir tęsti darbus. Bet pasidžiaugusi konstruktyviu ir ramiu pasikalbėjimu specialistė vos po kelių dienų vėl sulaukė akibrokšto.

„Pirmadienį ateinu į darbą – laba diena, per dokumentų valdymo sistemą man pateiktas siūlymas išeiti iš darbo abipusiu sutarimu. Nežinau, kas atsitiko per savaitgalį“, – prisiminė K. Vilkauskienė.

Jos kantrybės taurė galutinai persipildė tada, kai praėjus kelioms dienoms po šio siūlymo S. Valantiejienė Katažiną pasikvietė pasikalbėti.

„Pokalbyje taip pat dalyvavo, man buvo pristatyta, kad teisininkas, nors pas mus tas žmogus nei teisininkas, nei ką. Buvo pakviesta Darbo tarybos pirmininkė, direktorė paklausė, ar gavau pasiūlymą ir ar man viskas aišku. Pasakiau, kad aišku – suprantu, kad man siūloma išeiti abipusiu sutarimu, su trimis išeitinėmis, su kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Ir tada tas žmogus, kuris buvo pristatytas kaip teisininkas, sako: „Aš tik noriu pasakyti, kad čia jums yra minkščiausias būdas išeiti iš darbo“, – citavo pašnekovė.

Galiausiai K. Vilkauskienė priėmė sprendimą kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl patiriamo ilgalaikio psichologinio smurto, taip pat inspekcijai pateikė savo turimą informaciją apie tam tikrus darbo tvarkos pažeidimus.

„Pas mus buvo tokie, sakykime, savi ir svetimi. Pateikiau įrodymus VDI apie tai, kad pas mus yra žmonių, kurie vienu metu dirba keliose skirtingose valstybinėse institucijose tuo pačiu metu. Pateikiau tai įrodančius duomenis apie kitas darbovietes, bet VDI tyrimo išvadoje buvo parašyta, kad tai ne VDI, o ŠMSM klausimas“, – pasakojo specialistė.

Nors jai pačiai, siekiant daryti spaudimą, vienintelei centro darbuotojai buvo net atšaukta nuotolinio darbo galimybė, esą buvo kolegų, kurie tuo pačiu metu dirbo keliose institucijose, ir tai vadovei nekėlė jokių klausimų.

„Man tai yra valstybinių pinigų grobstymas, bet į tai buvo užsimerkta“, – Lrytas sakė pašnekovė.

Pasiūlymo išeiti iš darbo ji tuomet nepriėmė, bet po to su direktore S. Valantiejiene bendravo jau labai mažai – blogųjų žinių nešėja tapo jos pavaduotoja.

„Aš jaučiu pagarbą kiekvienam žmogui, kaip bebūtų, ir tai pačiai direktorei, kaip žmogui, yra pagarba, bet atsirado nepasitikėjimas ir baimė – o ką šiandien tau padarys ar pasakys? Nes nuolat esu gąsdinama, engiama.

Ilgainiui pavaduotoja tapo blogų žinių iš direktorės perdavėja, t.y. ji vis atnešdavo žinią, kas manęs laukia ir ko turiu tikėtis“, – teigė K. Vilkauskienė.

Vėliau ji dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi ir į ŠMSM kanclerį – ministerijoje jai buvo nurodyta, kad centrą kuruoja kitas žmogus, bet į tą žmogų Katažina kreiptis nenorėjo – buvo girdėjusi, jog tai direktorės draugė.

„Buvo aišku, kad nespėsiu nuvažiuoti iki ministerijos ir direktorė jau sužinos, kad ieškau pagalbos už centro ribų.

Labai greitai man buvo pasiūlytos šešių mėnesių išeitinės – buvo pasakyta, kad su ministerijos žinia ir Sandrai už tai nieko nebus. Buvo daromas labai didelis spaudimas, kad pasirašyčiau dar tą pačią dieną. Direktorės tą dieną darbe nebuvo, visus formalumus buvo pavesta sutvarkyti pavaduotojai. Taip pat buvau paprašyta atsiimti skundą iš VDI“, – pasakojo moteris.

„Kreipiausi į VDI tyrimą atliekančią inspektorę su klausimu, ar nepakenksiu tyrimui, jeigu išeisiu iš darbo, nes patiriu didelį spaudimą tai padaryti. Inspektorė patikino, kad VDI tyrimas nebus stabdomas, jeigu pati neparašiu raštiško sutikimo atsiimti savo skundo“, – prisiminė pašnekovė.

Katažina nusprendė skundo visgi neatsiimti. Keli kolegos, pedagogės žiniomis, liudijo jos naudai, bet VDI tikino negalinti priimti liudijimų, nes žmonės paprašė konfidencialumo.

„Konfidencialumas šiame etape jiems yra užtikrinamas, jeigu jo prašo, tačiau kyla klausimas, ar liudytojams buvo išaiškinta, kad jų liudijimai nebus priimti ar vertinami, jeigu jie šiame tyrimo etape prašys anonimiškumo“, – aiškino ji.

Mylimą darbą neseniai palikusi Katažina tikino norinti garsiau kalbėti ir dėl to, kad problemos, su kuriomis ji susidūrė – visgi sisteminės, o ne asmeninės.

„Jeigu aš dar pirmame etape galvojau, kad tai yra tik mūsų institucijos problema arba mano ir vadovės neišspręsta situacija, tai po to, kai kreipiausi į ministeriją su intencija išsiaiškinti, kiek darbų tikrai yra stabdoma ministerijos, o kiek tai yra direktorės pramanai, ir kai nesulaukiau realios pagalbos, supratau, kad tai yra sisteminė problema. Panašu, kad darbuotojas nelabai kam rūpi – ypač, kai kelia nepatogius klausimus.

Tą jausmą sustiprino ir žodžiai, kad šešios išeitinės man yra siūlomos su ministerijos žinia, ir vadovei už tai nieko nebus. Kaip tu, žmogus, gali jaustis? Tada tiesiog supranti, kad čia veikia sistema ir tai yra tik tavo vieno kova su vėjo malūnais.

Aš tikiu, kad kai kuriems asmenims ŠMSM direktorė papasakojo apie šią situaciją, bet ar mano, darbuotojo, pusę ministerijos atstovai norėjo išgirsti? Ar ten kam nors tai buvo įdomu? Ne, buvo nueita paprasčiausiu keliu – pasiimk išeitinę ir atsiimk skundą“, – aiškino K. Vilkauskienė.

Stipriai ją nuvylė ir VDI veiksmai. Atlikto tyrimo metu, moters manymu, kiekvienas epizodas VDI pateiktame skunde buvo vertinamas atskirai, nesiejant jų tarpusavyje, o dalis pateiktų faktų iš viso nebuvo vertinami.

Į tokius K. Vilkauskienės pranešimus sureagavo ir pati Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė S. Valatiejienė, portalui Lrytas į klausimus sutikusi atsakyti raštu.

Pasak jos, darbo santykiai su K. Vilkauskiene buvo grįsti tokiais pat principais, kaip su visais kitais centro darbuotojais – profesionalumu, užduočių vykdymo rezultatais bei terminais ir dalykišku bendradarbiavimu. Tačiau vėliau jos darbo kokybė esą pradėjo prastėti.

„Siekiant teikti kokybiškas paslaugas švietimo bendruomenei, K. Vilkauskienei, kaip ir kitiems centro darbuotojams, buvo sudarytos palankios profesinio tobulėjimo sąlygos, suteiktos galimybės dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, derinti darbą su studijomis universitete, dirbti mišriu darbo būdu ir kt.

Esant požymių dėl sisteminių K. Vilkauskienės darbo kokybės ir terminų laikymosi trūkumų bei K. Vilkauskienės vadovaujamo padalinio darbuotojams pradėjus kreiptis dėl prastėjančio padalinio mikroklimato (K. Vilkauskienės vadovavimo laikotarpiu padalinį paliko apie 50 proc. darbuotojų), greta tobulėjimo galimybių, buvo ieškoma ir kitų sprendimų, kaip gerinti K. Vilkauskienės darbo kokybę, įskaitant vadovavimą padaliniui“, – aiškino S. Valantiejienė.

Vėliau, anot direktorės, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad bandymai gerinti darbo kokybę neduoda rezultatų, sprendimas siūlyti nutraukti darbo santykius buvo priimtas šiemet.

„Iš darbdavio pusės buvo pateiktas siūlymas nutraukti darbo sutartį abipusiu sutarimu vadovaujantis LR Darbo kodekso 54 straipsniu, kuris numato, kad bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį“, – nurodė centro vadovė.

Ji taip pat patikino, kad nei VDI tyrimas, nei vidinis patikrinimas mobingo apraiškų įstaigoje nenustatė.

„2026 m. vasario 23 d. centras gavo VDI raštą, kuriuo buvo pranešta apie K. Vilkauskienės pateiktą skundą dėl darbo sąlygų, Lietuvos įtraukties švietime centro darbo organizavimo ir galimai taikyto psichologinio smurto. Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi tyrimą, surašė išvadą, kurioje nenustatė psichologinio smurto (mobingo) požymių. Šis Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas baigtas 2026 m. balandžio 1 d.

2026 m. kovo mėn. papildomai Lietuvos įtraukties švietime centre atliktas Centro psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimas taip pat nepatvirtino psichologinio smurto apraiškų.

Laikantis LR darbo kodekso reikalavimų ir užtikrinant kodekse įtvirtintas darbuotojo teises, išėjimo iš darbo dieną, 2026 m. kovo 31 d., K. Vilkauskienei buvo suteikta darbdavio rekomendacija, pažyma apie jos vestus mokymus dirbant Centre ir išmokėta 6 mėnesių išeitinė kompensacija“, – komentavo S. Valantiejienė.

Žinių, kad Lietuvos įtraukties švietime centre būtų nustatyta mobingo apraiškų, neturi ir ministerija.

„Buvusios centro darbuotojos skundas ministerijoje nėra užregistruotas. Centro vadovė susitikimuose su vadovais pristatydama buvusias ir planuojamas centro veiklas yra įvardijusi, kad kyla iššūkių tam tikrose centro veiklos srityse, nepasiekiama sutartų planuotų rezultatų. Dėl galimo mobingo duomenų neturėjome“, – raštu portalui Lrytas atsakė ŠMSM.

Savo ruožtu VDI atstovai atsiųstame komentare patvirtino, kad Lietuvos įtraukties švietime centre buvo atliktas patikrinimas dėl galimai taikomo psichologinio smurto. Tačiau, įvertinus visą patikrinimo metu gautą medžiagą, VDI esą negavo pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai ir be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad S. Valantiejienė K. Vilkauskienės atžvilgiu taikė psichologinį smurtą.

„Visuma patikrinimo metu nustatytų aplinkybių patvirtino, kad tarp darbuotojos ir centro direktorės kilo nesutarimai dėl darbo organizavimo, skirtingų lūkesčių bei darbinių situacijų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingas tam tikrų aplinkybių ir faktų interpretavimas ir aiškinimas yra laikomas individualiu darbo ginču, kuris gali būti sprendžiamas darbo ginčams nustatyta tvarka. Ši tvarka buvo paaiškinta ir darbuotojai.

Papildomai paaiškiname, kad tam, kad pripažinti, jog darbdavys taikė darbuotojo atžvilgiu psichologinį smurtą ir tuo pagrindu taikyti jam administracinę atsakomybę, privalu surinkti pakankamai, neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Todėl praktikoje įrodyti psichologinio smurto taikymą yra pakankamai sudėtinga“, – nurodė VDI.

Pažymima, jog 2025 metais administracinio nusižengimo protokolai už smurto taikymą buvo surašyti tik 10 įmonių vadovų.