Jis, kaip ir dalis kitų tėvų, dabar turės laukti kitų galimų mokyklų variantų, bet tai daugiavaikei šeimai esą gali tapti nemenku logistiniu iššūkiu.
K. Krivickas tai vadina akibrokštu, ir priduria, kad tokia politika toli gražu nepaskatins jaunų žmonių susilaukti vaikų, o juo labiau – turėti jų daugiau.
„Per visus kanalus, per visus portalus kalbama apie demografijos krizę, kad šeimos yra prioritetas, atsigręžkime į šeimą, pasižiūrėkime, kuo galime jai padėti – tai va, aš jums sakau, neturėkite vaikų, nes susidursite su neišsprendžiamomis problemomis“, – portalui Lrytas trečiadienį kalbėjo K. Krivickas.
Pastebi skirtingą visų požiūrį, kaip turi veikti mokykla: pritaikius šį sprendimą nemažai sutaupytume
Į tai sureagavusi Vilniaus miesto savivaldybė pateikė savo paaiškinimą – pasak jos atstovų, priėmimo į mokyklas procesas dar tik prasidėjo, o norimos mokyklos negavusioms šeimoms siūlomos alternatyvos.
Durys užvertos jau antrą kartą
Apie tai, kad dukrai užsivėrė kelias mokytis netoli namų esančioje mokykloje, K. Krivickas pasipasakojo feisbuke.
„Valdžia nusispjovė ant mūsų daugiavaikės šeimos. 5 vaikai pasirodė nepakankamas kriterijus vaikui patekti į Gabijos gimnaziją pagal gyvenamąją vietą. Likome už brūkšnio ir be jokios mokyklos!
Susiję straipsniai
Pasiūlys vežioti vaiką į Grigiškes ar Širvintas? Vieną vaiką į Grigiškes, kitą į Širvintas, trečią į Antakalnį, ketvirtą į Jeruzalę, o penktą kur?“ – piktinosi laidų vedėjas.
Portalui Lrytas susisiekus su K. Krivicku, šis pasakojo, kad sostinės Pašilaičių mikrorajone su šeima gyvena jau 20 metų – būtent šiame rajone mokosi ir jo atžalos. Anksčiau vilnietis jau yra susidūręs su situacija, kai jo dukra išvis negavo vietos darželyje, todėl vienerius metus šeima buvo priversta vaiką vesti į privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Dabar dukra negavo vietos jau ir savo mikrorajono mokykloje, tad kol kas neaišku, kur rudenį jai teks eiti.
„Dabar ji yra pirmūnė, dešimtukininkė, ir prašom. Tai yra valdžios akibrokštas daugiavaikei šeimai. Pagal tai, ką mes šiandien žinome, kelias Pašilaičių mokyklas pasižiūrėjome, tai dešimtys, net šimtai mokinių liko už brūkšnio.
Pagal tokį skaičiavimą, šiandien, matyt, keli tūkstančiai tėvų Vilniuje yra priblokšti žinios, kad jų vaikai neturi mokyklos“, – kalbėjo K. Krivickas.
Vyras kėlė savo versiją, kad mokyklos greičiausiai perpildytos ir dėl vidinės migracijos, kadangi sostinėje daugėja gyventojų, jie atvyksta ir iš kitų miestų. Bet kas iš tiesų sukėlė tokį masinį likimą už brūkšnio, teigė net neįsivaizduojantis.
„Mūsų atveju dvigubai skaudu dėl to, kad ir sesė ten lankė, baigė tą pačią mokyklą, o kita sesė iš penkių vaikų šeimos – mūsų registracija atitinka, jokių papildomų reikalavimų neturime, tiesiog duokite pagal gyvenamąją vietą mokyklą – ir ne. Kriterijus nepakankamas.
Per visus kanalus, per visus portalus kalbama apie demografijos krizę, kad šeimos yra prioritetas, atsigręžkime į šeimą, pasižiūrėkime, kuo galime jai padėti – tai va, aš jums sakau, neturėkite vaikų, nes susidursite su neišsprendžiamomis problemomis.
Štai aš, penkių vaikų tėvas, šiandien jums sakau, kad turėti vaikų, auginti juos, o dar, neduok Dieve, būti daugiavaike šeima, Lietuvoje yra problema. Didžiulė problema. Negauni net bazinių dalykų“, – piktinosi prodiuseris ir laidų vedėjas.
K. Krivickas taip pat neabejojo, kad vilniečių šeimų, kuriuos šiuo metu nežino, ar jų vaikai rudenį turės mokyklą, turėtų būti daugybė.
„Nežinau, kiek yra iš daugiavaikių šeimų, bet manau, kad mes nesame vieninteliai. Noriu, kad tai neliktų po kilimu – apie tai reikia garsiai pasakyti“, – akcentavo jis.
Sureagavo savivaldybė
Kaip portalui Lrytas atsiųstame Vilniaus miesto savivaldybės komentare aiškino savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, priėmimas į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas vyksta pagal Tarybos nustatytą priėmimo tvarką, užtikrinančią lygias teises visiems gyventojams pretenduoti ir mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.
„Tvarkoje numatyti įvairūs kriterijai, pagal kuriuos sudaroma prašančių priimti į mokyklą eilė, skaičiuojant surinktus pirmumo taškus. Daugiavaikės šeimos kriterijus (t. y. kai šeimoje auga trys ar daugiau vaikų) suteikia vieną pirmumo tašką.
Yra ir kitų atvejų, kurie suteikia vieną pirmumo tašką – pavyzdžiui, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų arba kai vaikas toje pačioje mokykloje lankė priešmokyklinio ugdymo grupę ir yra priimamas į pirmą klasę.
Taip pat yra kriterijų, suteikiančių ir daugiau pirmumo taškų“, – nurodė G. Grubinskas.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, svarbiausias priėmimo kriterijus – deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau apskritai priėmimo procesas dar tik prasidėjo.
„Vaikai, kurie mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje yra deklaruoti ilgiausiai, priimami pirmiausia. Šiuo metu priėmimo į mokyklas procesas tik prasidėjo – pagal pateiktus prašymus tėvams išsiųsti pirmieji kvietimai mokytis norimose ugdymo įstaigose.
Prašyme, kaip ir kasmet, buvo galima nurodyti iki trijų mokyklų, todėl ypač priėmimo pradžioje dalis tėvų gauna ne po vieną kvietimą, iš kurių, žinoma, turi išsirinkti vieną.
Tuomet į atsilaisvinusias vietas siunčiami kvietimai kitiems tėvams, kurie vėl turi teisę rinktis. Taip procesas tęsiasi, kol kvietimus mokytis gauna visi vaikai“, – tvirtino G. Grubinskas.
Savivaldybė taip pat pabrėžia – dėl mokymosi vietų konkrečioje įstaigoje stokos ar kitų objektyvių priežasčių norimos mokyklos negavusių vaikų tėvams siūlomos alternatyvos.
„Tokiais atvejais visuomet siūlomos artimiausios mokyklos, vis dar turinčios laisvų vietų. Tačiau norime pabrėžti, kad absoliuti dauguma tėvų gauna kvietimus pasirašyti sutartį su bent viena iš prašyme nurodytų mokyklų“, – rašoma pateiktame atsakyme.