Jau šeštus metus iš eilės vykstančiuose rinkimuose buvo nominuoti 325 mokytojai iš visos Lietuvos, o per tris savaites trukusį balsavimą sulaukta beveik 400 tūkst. balsų. Šventinėje ceremonijoje Vytauto Didžiojo universitete apdovanoti 18 nominacijų laureatai.
R. Aglinskienė vadovauja mokyklai, kurioje ugdomi įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Pasak jos, laimėjimas tapo svarbiu įvertinimu ne tik jai asmeniškai, bet ir visai bendruomenei.
„Kai paskelbė, kad laimėjau, buvau šoke. Tik po kelių dienų susigulėjo mintys, kiek svarbus šis laimėjimas būtent mūsų mokyklai. Mes esame nedidelė mokykla, ugdome specialiųjų poreikių vaikus, todėl toks pripažinimas labai svarbus ir darbuotojams, ir tėvams. Jie pajuto, kad buvo pamatyti ir įvertinti visos Lietuvos mastu“, – teigia direktorė.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė teigia, kad būtent mokyklos ir pedagogai padeda formuoti ilgalaikį visuomenės požiūrį į atsakingą vartojimą bei aplinkosaugą, todėl jų darbas nusipelno didesnio dėmesio ir pripažinimo.
„Tvarumo ugdymas prasideda ne nuo sudėtingų projektų ar didelių investicijų. Jis prasideda nuo kasdienių įpročių, kuriuos vaikai perima stebėdami suaugusiuosius. Todėl mokytojų ir mokyklų bendruomenių vaidmuo čia yra nepaprastai svarbus“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Su raidos sutrikimus turinčiais vaikais dirbanti direktorė: per 20 metų nebuvo nė dienos, kai nenorėjau čia ateiti
Tvarumas prasideda nuo pavyzdžio
Vienas svarbiausių R. Aglinskienės darbo principų – mokyti vaikus ne vien žodžiais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu. Pasak jos, ypač dirbant su specialiųjų poreikių mokiniais, praktika yra kur kas veiksmingesnė už teoriją.
„Jeigu eidamas koridoriumi pakelsi šiukšlę ir įmesi ją į tinkamą šiukšliadėžę, vaikas tą pakartos. O jeigu praeisi pro šalį, jis matys, kad taip elgtis galima. Todėl mums svarbiausia tvarumą rodyti kasdieniais veiksmais“, – pasakoja ji.
Mokykloje daug dėmesio skiriama rūšiavimui, aplinkosauginiam švietimui ir praktinėms veikloms. Vaikai mokomi ne tik teisingai rūšiuoti atliekas, bet ir suprasti, kodėl tai svarbu.
„Kalbėdami apie rūšiavimą mes kalbame ir apie pasekmes. Jei šiukšlė lieka pajūryje, ji gali pakenkti paukščiams ar visai ekosistemai. Vaikai turi suprasti, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmę“, – sakė R. Aglinskienė.
K. Žukauskaitė-Šiaučiulė pabrėžia, kad aplinkosauginis ugdymas turi pasiekti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių.
„Rūšiavimas, atliekų mažinimas ar daiktų pakartotinis naudojimas yra praktiniai įgūdžiai, kurie formuoja atsakomybę ne tik už aplinką, bet ir už savo bendruomenę“, – teigia ji.
Kai vaikai tampa mokytojais savo tėvams
Klaipėdos Litorinos mokyklos direktorė pastebi, kad tvarumo temos vis dažniau pasiekia vaikus dar prieš jiems ateinant į mokyklą. Vis dėlto būtent mokykloje įgūdžiai tampa kasdieniais įpročiais.
Pasak R. Aglinskienės, neretai mokiniai įgytas žinias parsineša į namus ir patys tampa mokytojais savo šeimose.
„Tėvai ateina ir pasakoja, kad vaikai juos moko, į kurią šiukšliadėžę mesti atliekas ar kodėl negalima šiukšlinti gamtoje. Tai labai džiugina, nes matai, kad ugdymas veikia ir už mokyklos ribų“, – teigia ji.
K. Žukauskaitė-Šiaučiulė pastebi, kad būtent vaikai dažnai tampa pokyčių ambasadoriais savo šeimose.
„Mokyklose įgytos žinios vis dažniau persikelia į namus. Pastebime, kad vaikai tampa tais, kurie primena tėvams rūšiuoti, atsakingiau pirkti ar tausoti gamtą. Tai rodo, kad ugdymas gali turėti labai platų poveikį visuomenei“, – sako ji.
Antras gyvenimas daiktams
Tvarumo principai Klaipėdos Litorinos mokykloje integruojami į kasdienį ugdymą. Mokytojai stengiasi kuo ilgiau naudoti ugdymo priemones ir pritaikyti jas pakartotiniam naudojimui, o įvairios antrinės žaliavos tampa mokymosi priemonėmis. Mokykloje veikia sensorinis šiltnamis, kompostinė, daug veiklų vyksta lauke, todėl vaikai gali ne tik išgirsti apie tvarumą, bet ir patys jį patirti.
R. Aglinskienė taip pat išskiria daugiau nei dešimtmetį organizuojamą „Blusturgį“. Jo metu bendruomenės nariai atsineša nebereikalingų daiktų, juos parduoda, išmaino arba dovanoja kitiems.
„Idėja labai paprasta – suteikti daiktams antrą gyvenimą. Vaikai pamato, kad jų nebūtina išmesti, jie gali būti naudingi kažkam kitam“, – sako direktorė.
Susiję straipsniai
Nuo vienos šiukšliadėžės iki didelių pokyčių
Pasak R. Aglinskienės, tvarumo ugdymui nebūtinos brangios programos ar didelės investicijos. Svarbiausia – pradėti.
„Nereikia iš karto didelių strategijų ar brangių projektų. Pradėkite nuo vienos šiukšliadėžės, nuo vienos pamokos gamtoje ar vieno daikto, prikelto antram gyvenimui. Svarbiausia yra nuoširdumas ir nuoseklumas“, – įsitikinusi ji.
Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, būtent tokie pavyzdžiai šiandien reikalingi visai švietimo sistemai.
„Klaipėdos Litorinos mokykla yra puikus pavyzdys, kad tvarumas nėra atskiras projektas ar viena pamoka tvarkaraštyje. Tai požiūris, kuris gali tapti visos mokyklos kultūros dalimi. Kai vaikai mokosi atsakomybės per realias patirtis, ugdomi įpročiai išlieka visam gyvenimui“, – sako tvarumo ekspertė.
Jos teigimu, būtent tokie maži, bet nuoseklūs žingsniai padeda ugdyti vaikų atsakomybę už aplinką ir kuria tvaresnę ateitį visiems.
„Švietimas yra viena svarbiausių investicijų į tvarią ateitį. Kiekvienas vaikas, išmokęs rūšiuoti atliekas, tausoti išteklius ir suprasti savo veiksmų poveikį aplinkai, tampa pokyčio dalimi. Todėl tokios iniciatyvos turi vertę ne tik mokykloms, bet ir visai visuomenei“, – apibendrina K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.