ŠMSM pateikė planą pedagogams pritraukti: naujovės laukia ir būsimų, ir jau dirbančių

„Šiuo planu siekiame labai aiškaus tikslo – kad mokyklose dirbantiems mokytojams būtų lengviau, saugiau ir ramiau, o naujiems žmonėms kelias į mokytojo profesiją būtų atviresnis. Mokytojų pritraukimas prasideda ne tik nuo finansinių paskatų, bet ir nuo pagarbos profesijai, realios pagalbos bei pasitikėjimo mokytoju.

Naujos priemonės skirtos tam, kad mokytojai sulauktų daugiau pagalbos, jaustųsi saugesni, turėtų mažiau administracinės naštos, o į mokyklas lengviau ateitų jauni pedagogai ir savo srities profesionalai. Tai nėra vienkartiniai sprendimai – tai nuoseklus darbas, kad mokytojo profesija Lietuvoje būtų stipresnė ir patrauklesnė“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Numatoma, kad nuo spalio veiks mokytojų psichologinės pagalbos ir teisinės konsultacijos linija, taip pat bus stiprinamas mokytojų profesinis saugumas, mažinama mokytojams tenkanti biurokratinė našta. Jau parengtas reikiamas teisės akto projektas: aukštos kvalifikacijos specialistai, užsienio šalių gimtakalbiai galės paprasčiau pradėti dirbti mokyklose.

Mokytojų poreikis nuo 2023 m. kasmet auga (2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, 2025 m. – 600). Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje Lietuvoje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.

Naujais mokslo metais Lietuvoje pradės veikti Mokytojų linija – psichologinių konsultacijų ir pirminės teisinės pagalbos priemonė pedagogams.

Psichologinę pagalbą teiks psichologas streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių profesinių santykių klausimais.

Teisinę pagalbą teiks teisininkas darbo santykių ir darbo teisės, skundų, mokytojų teisių apsaugos, vidaus procedūrų, apmokėjimo už darbą, konfliktų, mokinių drausminimo ir atsakomybių, vaiko teisių, asmens duomenų apsaugos klausimais.

Numatoma, kad Mokytojų linija dirbs darbo dienomis nuo 15 iki 19 val.

Siekiant užtikrinti saugią mokytojų darbo aplinką ir stiprinti pagalbą susidūrus su smurto atvejais, numatytos ir papildomos priemonės. Švietimo įstaigų vadovams bus organizuojami mokymai apie reagavimą į smurto atvejus, prevencinių ir intervencinių priemonių planavimą, organizavimą bei įgyvendinimą.

Bus peržiūrimos ir atnaujinamos rekomendacijos dėl smurto atpažinimo, smurto, patyčių prevencijos įgyvendinimo mokyklose. Startuos nacionalinė pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programa socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimo srityje, kuri padės stiprinti mokytojų emocinę gerovę, profesinę savitarpio pagalbą.

Dabartinė karjeros sistema nepakankamai skatina jaunus žmones rinktis ir tęsti mokytojo darbą, galimybė pasiekti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją užtrunka per ilgai, esamos procedūros nemotyvuoja jaunų mokytojų likti mokykloje.

Numatyta atsisakyti stažo reikalavimo siekiant aukštesnės kvalifikacinės kategorijos. Taip pat mokytojams, sugrįžusiems į pedagoginę veiklą po pertraukos, nebereikės iš naujo įgyti anksčiau turėtos kvalifikacinės kategorijos.

Į mokyklas siekiant pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, tikslinami mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatai. Aukštos kvalifikacijos specialistai – turintieji magistro ar daktaro laipsnį – be atestacijos procedūrų įgytų aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turinčią įtakos didesniam darbo užmokesčiui.

Numatyta susieti edukologijos arba mokomojo dalyko magistro laipsnį su vyresniojo mokytojo kvalifikacine kategorija, o daktaro – su mokytojo metodininko kategorija. Skaičiuojama, kad ši priemonė iki 2028 m. pritrauktų 5–10 proc. trūkstamų dalykų mokytojų, pavyzdžiui, baigusių matematikos, chemijos, fizikos studijų kryptį.

Mokytojo pasiekta kvalifikacinė kategorija būtų įskaitoma ir mokytojui įgijus teisę mokyti kito dalyko, pavyzdžiui, biologijos mokytojui metodininkui įgijus teisę mokyti chemijos, jis būtų ne tik biologijos mokytojas metodininkas, bet ir chemijos mokytojas metodininkas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau parengė teisės akto projektą, kuriuo siekiama išplėsti galimybes dirbti užsienio ES kalbų mokytojais Lietuvos mokyklose ir užtikrinti didesnį kvalifikuotų specialistų pritraukimą į mokyklas.

Pagal siūlomus pakeitimus, mokyklose, kuriose trūksta reikiamos kvalifikacijos mokytojų, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų) galėtų mokyti ir kitų sričių specialistai, puikiai mokantys kalbą, – tiek aukštąjį išsilavinimą turintys gimtakalbiai, tiek ir kiti asmenys, turintys ne žemesnį kaip C1 lygio atitinkamos kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Siūloma, kad tokie specialistai pedagogo kvalifikaciją galėtų įgyti per dvejus metus nuo darbo mokykloje pradžios, o dalyko kompetencijas – per ketverius metus.

Šie sprendimai ypač svarbūs atsižvelgiant į užsienio kalbų mokytojų poreikį, regionuose jaučiamą užsienio kalbų mokytojų stygių bei ES kalbų plėtrą mokyklose – nuo 2026 m. rugsėjo mokyklose šalia anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų bus galima mokytis ir ispanų kaip pirmosios užsienio kalbos, todėl kvalifikuotų mokytojų poreikis didės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais sudaryta darbo grupė dėl pedagogų profesinio saugumo didinimo jau peržiūri mokytojų ir mokyklų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir sudarys dokumentų, kurių reikėtų atsisakyti arba koreguoti, sąrašą.

Siekiant mažinti mokytojų patiriamą biurokratinę naštą, planuojama pasiūlyti išbandyti ją mažinančias skaitmenines priemones.

Šiemet papildytas prioritetinių pedagogikos specializacijų, sąrašas. Į jį įtraukta socialinė pedagogika, anglų kalba ir ispanų kalba. Galimybę gauti tikslinę stipendiją turi įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.

Nacionalinės švietimo agentūros užsakymu atlikta 2026–2031 metų pedagogų poreikio prognozės ataskaita leidžia prognozuoti, kokių dalykų mokytojų labiausiai trūks. Didžiausias poreikis per penkerius metus ir toliau išliks šių mokytojų: matematikos (reikės 759), informatikos (297), fizikos (165), chemijos (124), biologijos (216), lietuvių kalbos ir literatūros (759), istorijos (354), geografijos (181), anglų kalbos (1063), vokiečių kalbos, ispanų kalbos ir prancūzų kalbos (509) mokytojų, socialinių pedagogų (357) ir specialiųjų pedagogų (463).

Siekiant parengti daugiau mokytojų, plečiama pedagogikos studijų pasiūla Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos universitete.

Keliamas tikslas ne tik pritraukti studentus į pedagogikos studijas, bet ir užtikrinti, kad jas baigę ateitų dirbti į mokyklas.

Kasmet į pedagogikos studijas priimama apie 2 tūkst. studentų – iš jų apie 1,4 tūkst. į bakalauro studijas ir apie 600–700 į pedagogikos profesines studijas. Tačiau duomenys rodo, kad pirmųjų studijų metų studentų apsisprendimas dėl profesijos dažnai dar nėra galutinis. Dalis jų išbando studijas ir vėliau pakeičia studijų kryptį ar aukštąją mokyklą. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, vidutinis pedagogikos bakalauro studijų studentų nubyrėjimas pirmame kurse 2025–2026 m. buvo apie 10 proc.

Nors dabartinė finansinių paskatų sistema pritraukia į studijas, tačiau neskatina absolventų įsidarbinti ugdymo įstaigose – trečdalis pedagogikos studijų absolventų neateina dirbti į ugdymo įstaigas. Tad didžiausios finansinės paskatos skyrimas nuo pirmųjų studijų mėnesių nėra optimalus – parama bus didinama, kai studentas jau bus patvirtinęs savo pasirinkimą, sėkmingai įveikęs pirmuosius studijų etapus ir nusiteikęs dirbti pagal pasirinktą specialybę.

Numatoma, kad finansinė parama studijuojantiesiems bus diferencijuojama pagal kursus. Pirmame ir antrame kurse pedagogikos studentai galėtų gauti 300 Eur stipendiją per mėnesį, trečiame – 400 Eur, paskutiniame – 500 Eur per mėnesį.

Šiuo metu studentai, norintys paskutiniais studijų metais gauti didesnę – 814 Eur per mėnesį – valstybės finansinę paramą, turi įsipareigoti po studijų baigimo ne mažiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį dirbti mokykloje bent 0,7 etato krūviu. Šia galimybe naudojasi tik nedidelė dalis pedagogikos studentų. Tokie reikalavimai jaunam žmogui dažnai per griežti: jauni žmonės vengia prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, net jei už tai siūloma didesnė finansinė parama.

Dabar parengtame plane numatyta, kad pirmuosius dvejus darbo metus absolventai išlaikytų ryšį su juos parengusia aukštąja mokykla, ir iki studijų pabaigos pasirašę su ja sutartį, įsidarbinę ugdymo įstaigoje gautų konsultacijas dėl ugdymo proceso organizavimo, profesinių klausimų. Kartu būtų teikiama ir tikslinė 200 Eur per mėnesį finansinė parama dirbančiam absolventui.

Naują absolventų paramos sistemą planuojama pradėti įgyvendinti nuo 2027 m. rugsėjo, ją išbandant su dviem pedagogikos studijų absolventų laidomis – studijas baigusiais 2027 m. ir 2028 m. Atsižvelgiant į tai, kad parama būtų teikiama pirmuosius dvejus profesinės veiklos metus, priemonės poveikio ir veiksmingumo vertinimą būtų galima atlikti 2030–2031 m. Vertinant būtų analizuojama, kiek absolventų pradėjo dirbti ugdymo įstaigose, kiek jų išliko profesijoje po vienų ir dvejų darbo metų, taip pat vertinama metodinės pagalbos nauda profesinės veiklos pradžioje.

Studijas baigiantys studentai, įstojusieji iki 2026 m., taip pat galės rinktis ir dabar siūlomą 814 Eur paramą paskutiniais studijų metais su sąlyga, kad jie įsipareigos po studijų baigimo ugdymo įstaigoje išdirbti ne mažiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį bent 0,7 etato krūviu.

Tam, kad būtų lengviau įsilieti į darbą mokykloje, svarstoma išbandyti pedagogikos studijų formą, kurios metu praktikai būtų skiriama daugiau laiko. Planuojama atlikti mokslinį tyrimą dėl pedagoginės stažuotės įgyvendinimo galimybių.

Pedagogikos studentams taip pat siūloma plėsti galimybes dar studijuojant pradėti dirbti mokykloje: įvesti studento stažuotojo pareigybę, leidžiančią studentams dalyvauti ugdymo procese prižiūrint mentoriui, gauti atlygį, kaupti patirtį. Toks tarpinis etapas tarp studento ir mokytojo atvertų kelią ankstyvai, palaikomai, į kompetencijų ugdymą orientuotai mokytojo karjerai.

Siekiant sumažinti jaunų mokytojų pasitraukimą iš profesijos numatoma ir toliau stiprinti mentorystę, padėsiančią pedagogikos studentams ir pradedantiems mokytojams sklandžiai įsilieti į profesiją, gauti pagalbą, konsultacijas. Bus parengta nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa, skirta pradedančiųjų mokytojų mentoriams.

Ministerijos planas derintas su švietimo profesinių sąjungų, aukštųjų mokyklų, pedagogų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovais. Tam pernai rudenį buvo suburta darbo grupė, joje dalyvavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, švietimo profesinių sąjungų „Solidarumas“ ir „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybių, Lietuvos sporto universiteto, Vilniaus kolegijos, Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Vilniaus švietimo pažangos centro atstovai.