Šiemet rezultatai geresni nei pernai. Matematikos egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikė per 14 tūkst. abiturientų, jį išlaikė 85,1 proc. (pernai – 84,5 proc.), o aukščiausią – šimto balų – įvertinimą gavo 210 kandidatų, arba 1,5 proc. visų laikiusiųjų. Dar ryškesnis pokytis matyti bendrojo (B) kurso egzamine: šiemet jį išlaikė 77,1 proc. laikiusiųjų, kai pernai – 57,1 proc.
Matematikos mokytojas Naglis Alška sako, kad viešojoje erdvėje nuskambėjusiuose vertinimuose pasigenda esminio akcento: šių metų užduotys buvo nuoseklios ir nuspėjamos, todėl rezultatus daugiausia lėmė pačių mokinių pasirengimas.
„Netikėtų ar neišsprendžiamų užduočių šiemet nebuvo. Tuo nesunku įsitikinti lyginant jas su ankstesnių metų egzaminų užduotimis – uždavinių tipai, temos ir sudėtingumo lygis kartojasi. Mokinys, kuris nuosekliai perėjo programą ir sprendė ankstesnių metų egzaminus, per egzaminą neturėjo sutikti nieko, ko nebūtų matęs anksčiau“, – sako N. Alška.
Susiję straipsniai
Šimtukai – ne tik licėjaus privilegija
Skelbiant rezultatus daugiausia dėmesio kasmet sulaukia kelios žinomos šalies gimnazijos, tačiau, N. Alškos teigimu, įsitikinimas, kad aukščiausi balai pasiekiami tik jose, neatitinka tikrovės.
„Gaji nuomonė, kad šimtukus renka tik Vilniaus licėjaus ir dar kelių garsių mokyklų mokiniai. Tai – mitas. Stiprių mokyklų, gebančių parengti mokinius aukščiausiems įvertinimams, Lietuvoje yra kur kas daugiau, o šimtukų kasmet sulaukia ir rajonų gimnazijos. Skirtumą dažniausiai lemia ne mokyklos pavadinimas, o atsakingas požiūris į mokymąsi“, – teigia mokytojas.
Pasak jo, atsakomybė turi lydėti visą mokymosi procesą, o ne atsirasti likus mėnesiui iki egzamino. Svarbus ir tėvų vaidmuo.
„Geriausius rezultatus pasiekia tie mokiniai, kurių šeimose mokymasis laikomas prioritetu ne žodžiais, o darbais: domimasi, kaip sekasi, laiku pastebimos spragos, nebijoma kreiptis pagalbos. Ypač tai svarbu paskutiniais mokslo metais, kai krūvis didžiausias, o laiko klaidoms taisyti beveik nebelieka“, – pabrėžia N. Alška.
Aktyvus mokymasis – ne tik mokykloje
Mokytojas pabrėžia: norint siekti gerų rezultatų, aktyviai mokytis reikia ne tik mokykloje, bet ir po pamokų. O kaip tai daryti – savarankiškai ar su kažkieno pagalba – kiekvienas renkasi pats.
„Per pamoką mokytojas dirba su dvidešimt ir daugiau labai skirtingo lygio mokinių, todėl fiziškai negali kiekvienam skirti tiek dėmesio, kiek reikėtų. Jei tikslas – ne tik išlaikyti egzaminą, bet ir gauti balą, atveriantį duris į norimas studijas, aktyvus darbas turi tęstis ir po pamokų. Vieni sėkmingai mokosi savarankiškai, kiti spragas pildo su mokytojo, korepetitoriaus ar stipresnio bendraklasio pagalba – svarbiausia ne forma, o nuoseklumas“, – sako jis.
N. Alškos teigimu, daug lemia ir motyvuotas laiko paskirstymas įvairioms veikloms: „Kiekvieno dvyliktoko para turi tiek pat valandų – skiriasi tik tai, kaip jos paskirstomos. Vien pažvelgus, kiek laiko kasdien praleidžiama prie pramogų telefone, tampa aišku, kad rezervų yra. Bent dalį šio laiko skyrus papildomam mokymuisi, per mokslo metus susikauptų šimtai valandų kryptingo darbo – ir tai atsispindėtų egzamino rezultate.“
Būsimiems abiturientams N. Alška pataria pasiruošimo neatidėlioti pavasariui, o rimtai ruoštis pradėti nuo pat mokslo metų pradžios: laiku įsivertinus žinias ir susidėliojus planą, paskutiniai mokslo metai būna sklandesni, paremti nuosekliu, kryptingu darbu.