Vis daugiau Lietuvos vaikų susiduria su antsvoriu, tačiau dalis tėvų problemos vis dar nemato arba ją nuvertina.

Higienos instituto duomenimis, antsvorio turi 14 proc., o nutukę yra beveik 6 proc. Lietuvos vaikų – ir šis skaičius kasmet auga.

Tik trečdalis Lietuvos vaikų kasdien valgo daržoves ir vaisius, o beveik 30 proc. prie ekrano praleidžia keturias ir daugiau valandų per dieną.

Gydytojai sako, kad dalis tėvų į vaiko svorį numoja ranka neretai todėl, kad per daug sveria patys. Tačiau normalizuoti vaikų svorį – svarbu dar iki mokyklos.

[[ge:lrytas:lrytas:43892211]]

Dėl šios problemos ekspertai kalba vieningai.

Vaikams rekomenduojama kasdien suvalgyti bent 400 gramų vaisių ir daržovių, tačiau realybė kitokia. Neretai galima pamatyti, kaip apkūni mama vaikui į ranką spraudžia pyragaitį, nors tai – paskutinio pasirinkimo maistas.

[[ge:lrytas:lrytas:43855218]][[ge:lrytas:lrytas:43867884]][[ge:lrytas:lrytas:43868241]][[ge:lrytas:lrytas:43866566]]

„Matom, kad tiktai trečdalis vaikų daržoves ir vaisius valgo kasdien“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Higienos instituto atstovė Gabija Bulotaitė-Ruibienė.

Penktadalis – per sunkūs

Antsvorio, pastarųjų dvejų metų duomenimis, turi 14 proc. vaikų. Dar beveik 6 proc. nepilnamečių yra nutukę.

„Tai galima sakyt, kad apie 20 proc. Lietuvos vaikų buvo per didelio kūno svorio, ir jeigu žvelgiam į kelių metų tendenciją, tai matom, kad, deja, bet kasmet tas antsvorio ir nutukimo paplitimas šiek tiek auga“, – sakė G. Bulotaitė-Ruibienė.

Santaros klinikų vaikų gastroenterologas, VU Medicinos fakulteto profesorius Vaidotas Urbonas įvardijo veiksnius, darančius įtaką per dideliam vaikų kūno svoriui.

„Aplinka, reklama, tėvai, genetiniai veiksniai, daug yra kitų veiksnių, susijusių su nutukimu, tačiau maistas, valgymas ir fizinis aktyvumas – du svarbiausi“, – teigė V. Urbonas.

Ekranai vietoj judėjimo

Higienos instituto surinkti duomenys rodo, kad vaikai vengia ir daržovių, ir sporto. 2024 metais valandą per dieną po pamokų fiziškai aktyvūs buvo 14 proc. nepilnamečių. Dvigubai daugiau vaikų bent pusę darbo dienos valandų skyrė ekranams.

„Matom, kad 2024 m. ne pamokų metu, t. y. neskaitant fizinio ugdymo pamokų, 60 min. ir daugiau aktyvūs buvo tik 14 proc. vaikų. Tai yra tikrai labai mažas skaičius“, – sakė G. Bulotaitė-Ruibienė.

Be to, pasak specialistės, vis dažniau svorio augimą lemia ir šiuolaikinė problema – ilgas laikas, praleidžiamas prie kompiuterių ir telefonų.

„2016 metais 4 ir daugiau valandų prie ekrano praleisdavo apie 19 proc., tai dabar, 2024 m. duomenimis, tokių vaikų yra beveik 30 proc.“, – teigė ji.

„Jis labai gerai valgo“

Profesoriaus teigimu, patys antsvorio turintys tėvai dažnai nesupranta, kad būtent šis veiksnys gali lemti vaiko virškinimo sistemos negalavimus.

„Kad jis turi per didelį svorį, kuris yra žymiai svarbesnis sveikatos rodiklis nei pilvo skausmas ar pūtimas... Jie visi taip su šypsena nuleidžia: taip, jis labai gerai valgo, bet mes atėjom dėl pilvo skausmo“, – pasakojo V. Urbonas.

Pasak profesoriaus, dalis tėvų į vaiko antsvorį ar nutukimą apskritai numoja ranka, nes per daug sveria patys.

„Dažniausiai jie savo pavyzdžiu parodo ir vaikams, kad nieko tokio – tėvai stori“, – sakė vaikų gastroenterologas.

Medikas paaiškino, kodėl svorį svarbu normalizuoti kuo anksčiau.

„Daugėja vaiko riebalų ląstelių iki mokyklinio amžiaus pradžios ir jos dauginasi. Vėliau tos riebalų ląstelės tik pučiasi. Tai natūralu. Anksti užkirtus kelią jų skaičiaus padidėjimui, mes lengviau sugebėsim tokiam vaikui kontroliuoti svorį“, – teigė V. Urbonas.

Kaltė stabdo pagalbą

Tačiau svorio kontrolė – sudėtingas procesas. Kaip perspėjo elgsenos ugdymo specialistas Artiomas Šabajevas, vienas kraštutinumų yra tėvų abejingumas, kitas – savęs kaltinimas.

„Kai mes pradedam kalbėt apie tai, kad su vaiku kažkas negerai, su jo sveikata, elgsena, kažkokie sutrikimai atsiranda, tai stabdo pagalbą vaikui. Tas tėvelių susitelkimas, ypač mamų, į asmeninę kaltę ir įveikimas tos kaltės užtrunka daugiausia“, – sakė A. Šabajevas.

Kaip sakė sveikatingumo stovyklų organizatorius, jausdamas tėvų nerimą save kaltinti pradeda ir pats vaikas.

„Vaikas labiausiai išsigąsta, kad jis, nesuprasdamas kodėl, suteikia kančią tėvams. Vaikui tokia būsena yra labiausiai varanti į neviltį: kodėl aš, koks aš nenormalus, kad dėl manęs tėvai turi kankintis“, – kalbėjo A. Šabajevas.

Ne bausmė, o galimybė

Kaltę ir savigraužą specialistas siūlo keisti didesniu rūpinimusi savimi ir kiekvienu šeimos nariu.

„Pabandyt galbūt dažniau pamatyti tose problemose ne kažkokį bausmės, o galimybės faktorių, kad galbūt atėjo laikas šeimai keisti gyvenimo būdą. Ne apie valgymą vėlgi kalbu, o apie tai, kaip mes apskritai žiūrim vienas į kitą, kaip mes rūpinamės savim, rūpinamės savo šeima“, – sakė A. Šabajevas.

Kuo anksčiau, tuo lengviau

Kaip sakė gydytojas gastroenterologas, antsvorį gydyti reikėtų kuo anksčiau, nes vaikui augant ligą įveikti darosi vis sunkiau. Palyginus ikimokyklines įstaigas ir mokyklą lankančius vaikus, per didelio svorio darželinukų pasitaiko perpus mažiau nei mokyklinio amžiaus vaikų.

Į mokyklas plūsta nutukę vaikai: ekspertai jau įspėja ir atskleidžia faktą, kurio tėvai nenori girdėti