Tačiau dalis ekonomistų tuo abejoja ir siūlo daugiau rūpintis švietimo kokybe, nes tai esą gali duoti ekonomikai netgi daugiau naudos.
Mat vaikų gimdymas – labai asmeninis žmonių apsisprendimas, o finansinės paskatos šeimoms, palankesnių sąlygų jiems auginti ir auklėti sudarymas, subsidijos būstui nors kažkiek ir skatins palikuonių susilaukti norinčius asmenis, vargu ar iš esmės keis Vakarų visuomenėse įsigalinčias gimstamumui nepalankias nuostatas.
Norint pakeisti žmonių pasaulėjautą, reikia ne vieno dešimtmečio, todėl sustabdyti gyventojų mažėjimo ne imigrantų sąskaita, o vien vidiniais resursais Lietuvai tikriausiai nepavyks.
Kita vertus, pavyzdžiui, ekonomistas N.Mačiulis tvirtina, kad darbingų žmonių stygius darbo rinkoje ateityje nebus toks pavojingas reiškinys, kaip gali atrodyti, jei Lietuva sugebės pagerinti švietimo kokybę net ir tolydžio mažėjant gimstamumui.
Mat aukštosiomis technologijomis, dirbtiniu intelektu grindžiamai gamybai ir paslaugoms reikės vis mažiau fizinio darbo, bet daugiau žiniomis bei intelektu paremto kūrybiškumo, o tai ir sugebės daryti tik puikiai išsilavinę žmonės

