Portalas Lrytas dar liepos pabaigoje paskelbė, kad GTC darbuotojas savo vadovą, Lietuvoje ypač gerbiamą mokslų daktarą, kaltina seksualiniu priekabiavimu. Savo istorija pasidalijęs jaunas vyras papasakojo, kad savo tiesioginio vadovo sodyboje susidūrė su nederamu jo elgesiu – šis esą vertė jį gerti alkoholį, kartu būti vandens kubile, čiupinėjo jį, o galiausiai naktį įsliūkino į lovą ir lietė jo intymias kūno dalis.
Pokalbį su savo vadovu vyras vėliau užfiksavo garso įrašuose, su kuriais susipažino ir Lrytas.
Gamtos tyrimų centras savo ruožtu buvo pradėjęs vidinį patikrinimą, tačiau konstatavo, kad kontaktas tarp vadovo ir pavaldinio šiuo atveju vyko ne darbinėje aplinkoje, todėl jo plačiau netyrė. Iš pradžių teisėsauga tyrimo taip pat nebuvo pradėjusi, tačiau dabar situacija pasikeitė.
Lrytas žiniomis, mokslų daktaras, kurį seksualiniu priekabiavimu kaltina GTC darbuotojas, yra garsus botanikas, Lietuvos raudonosios knygos vyr. redaktorius Valerijus Rašomavičius. Jį prezidentas Gitanas Nausėda yra apdovanojęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Pats mokslininkas vykstant ikiteisminiam tyrimui situacijos nekomentuoja, tačiau laikosi nuomonės, kad jį siekiama apšmeižti.
Tyrimas – po skundų
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo savo vadovo veiksmus apskundęs GTC darbuotojas sulaukė spalio 9-ąją. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d.
Jis nurodo, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
„Iš pradžių buvo nuspręsta tyrimo nepradėti, šį sprendimą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui, ir teismas pripažino, kad vis dėlto prokuroras turėtų iš naujo įvertinti surinktą informaciją ir priimti sprendimą. Vilniaus apygardos teismo teisėjas spalio 8 dieną nusprendė atmesti skundą ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo teisėjo nutarimą, kad turėtų būti iš naujo priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.
Po šio sprendimo aš gavau iš prokuratūros žinią, kad yra pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – portalui Lrytas trečiadienį pasakojo su galimai nederamu vadovo elgesiu susidūręs jaunas specialistas.
Vyras nurodė jau kreipęsis ir į centro direktorę Editą Sužiedėlienę – išsakė jai savo nuogąstavimus ir pranešė, kad ikiteisminis tyrimas V. Rašomavičiaus atžvilgiu jau pradėtas. Visgi, nurodė darbuotojas, tyrimo metu mokslų daktaras toliau sėkmingai dirba su studentais.
„Nėra aiškaus apsisprendimo, kad rimtai būtų pasižiūrėta į šitą situaciją ir bent jau asmeniui būtų neleista bendrauti su studentais, kol nėra aiškiai atsakyta į klausimus ir neįrodyta kaltė“, – svarstė vyras.
Kaip jau anksčiau skelbė Lrytas, GTC dirbantis vyras taip pat yra Vilniaus universiteto magistrantas, V. Rašomavičius yra ne tik jo tiesioginis darbdavys, bet ir akademinis vadovas universitete, atsakingas už jo magistro darbą.
Šiuo metu techniškai V. Rašomavičius vis dar yra jo vadovas, tačiau bendrauti tarpusavyje jie negali.
„Su juo aš niekaip nebendrauju ir neketinu bendrauti. Kiek man teko būti savo darbinėje aplinkoje, susidurti neteko. Daugiausia, ką teko matyti, tai jo automobilį“, – pasakojo specialistas.
Sureagavo ir pats mokslininkas
Apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą V. Rašomavičius asmeniškai tikino negavęs žinių. Kol jis vyksta, botanikas ir mokslų daktaras kartojo, kad situacijos nekomentuos.
Jau anksčiau portalui Lrytas jis yra užsiminęs, kad kaltinimus laiko šmeižtu, bet daugiau detalių nepateikė.
„Negalėčiau sureaguoti, kadangi vyksta tyrimas, ir man yra patarta neteikti komentarų“, – prieš kelis mėnesius tuomet apie vidinį įstaigos tyrimą kalbėjo GTC mokslininkas.
Kad pavaldinys siekia jį apšmeižti, jis teigė galvojantis ir dabar.
„Tai jau yra padaryta“, – ketvirtadienį Lrytas sakė V. Rašomavičius.
Jokių kontaktų su savo pavaldiniu jis tikino šiuo metu neturintis.
V. Rašomavičių 2024 metais prezidentas G. Nausėda apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Kas nutiko?
Kaip jau anksčiau rašė Lrytas, su ypač gerbiamu mokslininku jaunas GTC darbuotojas turėjo gana šiltą ryšį – yra gyvai matęs ir jo šeimos narius, jo aplinką, tad tikino, jog jautėsi saugiai. Vasarą jie abu dalyvavo renginyje, darbuotojas ten skaitė mokslinį pranešimą. Vadovas pasiūlė pernakvoti jo sodyboje, o kitą dieną žadėjo, jog jie abu grįš atgal į Vilnių.
„Turbūt dažniausias klausimas – tai kodėl aš išvis į tą sodybą vykau. Jis pats man yra akcentavęs, kad aš jam – kaip anūkas. Dėl to saugumo jausmo aš jam daug atsiverdavau, pasipasakodavau apie savo asmeninius išgyvenimus, todėl ir pasirinkau nuvažiuoti į tą sodybą. Net nenumaniau, kad kas nors ten gali įvykti“, – pasakojo pašnekovas.
Vadovo sodyboje jis tikino kartą jau buvęs – anksčiau ten turėjo bendrą išvyką. Jos metu, prisiminė specialistas, vadovas labai skatino vartoti alkoholį.
„Aš jam buvau akcentavęs, kad nesu geriantis, nevartoju alkoholio, bet tą kartą jis mane įkalbėjo – dėl to nieko negaliu sakyti, nes pats sutikau“, – pasakojo vyras.
Šį kartą atvažiavęs jis vėl nujautė, kad privalės išgerti.
„Pasakiau jam, kad žiūrėkite, aš labai pavargęs po renginio, nenorėčiau vartoti alkoholio ir jau norėčiau eiti miegoti. Bet man buvo atsakyta, kad nieko kitaip nebus – sako: tu jaunas, pakentėsi, išgersi, kiek gi čia mes geriame – nėra dažnas įvykis, o paskui galėsi miegoti tiek, kiek norėsi“, – vadovo žodžius prisiminė pašnekovas.
Kažkiek išgerti jam visgi teko, bet kolegos raginimai ties tuo nesibaigė. Netrukus mokslų daktaras pasakė, kad dabar jie abu eis į kubilą.
„Tada jaučiausi jau nelabai jaukiai – supratau, kad jis tiesiog norės, kad aš kartu su juo išsirengčiau“, – komentavo vyras.
Pasak specialisto, vadovas kelis kartus liepė jam išlipti iš vandens ir nueiti atnešti daugiau gėrimų. Šis, suprasdamas, kad vadovas vyresnio amžiaus, prašymų išklausė. Kubile jis esą kalbėjo ne tik apie darbinius reikalus, tačiau vietomis laidė ir labai gašlias užuominas.
„Pavyzdžiui, jis man nurodė, kad jeigu norėčiau dirbti Vilniaus universitete, aš turėčiau atsiduoti tam tikram asmeniui, ir jis manęs klausinėjo, ar aš jam atsiduočiau. Taip pat jis čiupinėjo man už kelių, už pėdų. Sakė, kad turi pėdų fetišą“, – pasakojo vyras.
Iš pradžių pavaldinys labai rimtai tokių veiksmų nevertino – žiūrėjo į tai kaip į tam tikrus juokelius. Nors pats buvo išgėręs, prisimena, kad dalį alkoholio vadovui nematant net išpilstė į kubilą. Tačiau netrukus vyras sulaukė pagyrų ir dėl savo lytinio organo.
„Prieš tai dar pasakė man komentarą, kad oi, čia mes labai vėlai nueisime miegoti, nes tu labai lėtai geri. Dar mane lygino su kitais laboratorijos darbuotojais, kurie, kaip supratau, yra gėrę su juo“, – dėstė pašnekovas.
Naktį studentas tvirtino sulaukęs dar vieno akibrokšto – vadovas esą įsliūkino į jo lovą.
„Nuklojo, pradėjo čiupinėti, kažką pasišvietinėti, apžiūrinėti. Pradėjo mane masturbuoti“, – prisiminė jis.
Jaunas vyras iš baimės tikino iškart sustingęs – tuo metu apsimetė, kad nieko nevyksta.
„Iš esmės aš sustingau. Man atrodė, kad jis mane sužalos, jeigu kažką sakysiu. Kita pusė galėtų sakyti, tai kodėl aš netrenkiau, nebėgau. Bet logiškai pagalvojus – dabar aš jam trenkiau, tai mėlynę įrodyti lengva, o seksualinį priekabiavimą – nelabai. Tai mane būtų pašalinę ir problema būtų baigta.
Labai išsigandau, nežinojau, ką daryti. Jis vėliau atsigulė prie manęs, apsikabino kaip kokį savo partnerį, ir po to aš užmigau. Ryte atsikėlęs jo neradau – aišku, parašiau savo artimos aplinkos žmonėms, kas man nutiko, jie iš karto liepė man dingti iš tos sodybos. Bet aš esu nevairuojantis, tai pats išvažiuoti niekaip negalėjau – turėjau išvažiuoti būtent su juo. Ir kai jį jau susitikau lauke, jis su manimi bendravo taip, lyg nieko nebūtų įvykę. Supratau, kad jis nežino, jog aš žinau“, – pasakojo darbuotojas.
Tuo metu jis pradėjo svarstyti, kaip surinkti įrodymų apie nederamą vadovo elgesį. Po kurio laiko jis jam galiausiai pasakė, kad viską prisimena ir slapta įsirašė judviejų pokalbius.
Prokuratūra darbuotojui yra suteikusi pranešėjo statusą, tačiau su portalu Lrytas jau vėliau, rugpjūčio pabaigoje, bendravęs vyras pasakojo, kad teisėsauga šia situacija nesusidomėjo ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nors tokį sprendimą jis apskundė. Tiesa, argumentai nustebino ir jį patį.
„Pirmą kartą, kuomet buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo, buvo iš esmės argumentuojama tuo, kad šis atvejis buvo vienkartinis, aš leidausi su juo į pokalbius, nei verbaliai, nei fiziškai jam nepasipriešinau. Vadinasi, tokiose situacijose turėtų būti reaguojama nedviprasmiškai neigiamai. Kadangi šito jiems trūko, nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo, argumentuojant, kad tai nutiko vieną kartą ir garso įrašuose jis pasako, kad daugiau tokių veiksmų nekartotų“, – pasakojo GTC darbuotojas.
Jo manymu, teisėsauga šiuo atveju neatsižvelgė į daug detalių – pavyzdžiui, į didelį galios disbalansą.
„Kad aš nuo jo priklausomas tiek savo tiesioginėje darbovietėje, tiek kas liečia ir mano akademinius pasiekimus. Ir į tai, kad psichoanalitiniu požiūriu mano reagavimas nėra kažkoks neįprastas – žmonės skirtingai reaguoja į tokias stresines situacijas.
Kadangi aš buvau įpratęs ir man buvo nurodoma, kad aš galiu jam labiau atsiverti, mūsų pokalbiai nėra jau tokie formalūs, jog esu kaip šeimos narys, tai aš daug ko nesitikėjau. Ir man atrodo, kad tai nebuvo įvertinta per ilgalaikę perspektyvą, nes poveikis buvo daromas labai netiesioginis, ir prie to viskas iš tikrųjų ir vedė“, – pasakojo vyras.
Vėliau, prisiminė jis, policijai buvo pavesta patikslinti įvykio aplinkybes – teko vykti į ilgą apklausą.
„Buvau apklaustas, kad paaiškinčiau visą įvykių eigą. Tai užtruko apie penkias valandas. Manęs buvo paklausta, kaip aš atėjau į kontaktą su juo – paaiškinau, kad darbo pasiūlymas buvo visiškai jo iniciatyva, nes nebuvo taip, kad ieškojau darbo – tiesiog vieno iš užsiėmimų metu universitete jis manęs paklausinėjo, ar aš turiu darbą, ką galvoju apie savo ateitį, ir nurodė, kad jeigu viskas klostysis gerai, galėčiau būti įdarbintas pas jį.
Papasakojau visus chronologinius momentus, ir vėliau atėjo išvada, kad nieko papildomo ir naudingo nebuvo nustatyta, ir kad paliekamas galioti senasis sprendimas – jog jis tą padarė vieną kartą ir mano veiksmai yra dviprasmiški, nors nurodžiau priežastis, kodėl jie galėjo tokie pasirodyti“, – aiškino pašnekovas.
Pasak specialisto, teisėsaugos pareigūnai jo padarytų garso įrašų tikrai klausėsi, tad puikiai supranta, kad galimas nusikaltimas įvyko.
„Iš to rašto galima suprasti, kad nėra sakoma, jog tai, ką aš pateikiau, yra neteisinga. Jis tiesiog sako, kad dėl mano reakcijos vadovas nesuprato, kad negali imtis tokių veiksmų. Kitaip tariant – kadangi aš jam nesipriešinau, tai nėra traktuojama kaip priekabiavimas, kadangi aš atvirai ir aiškiai nepasakiau, kad man tai nepatinka“, – dėstė vyras.
Pokalbis užfiksuotas ir garso įraše
Garso įrašuose, kurie buvo perduoti ir teisėsaugai, užfiksuotas GTC darbuotojo ir jo vadovo pokalbis, šiems važiuojant automobilyje. Iš jų galima suprasti, kad mokslų daktaras kai kurių savo veiksmų neneigia, tačiau stebisi, kodėl pats pavaldinys neužkirto jiems kelio, netgi bandė jį įbauginti.
Su garso medžiaga susipažino ir portalas Lrytas.
„Gali būti, apie tą fetišizmą tai kažkoks žodis ir gali būti išlikęs... Labai gerai atsimenu apie falą – šitą tai atsimenu, bet pats, atvirai pasakius, beveik gailiuosi. Galvoju, kodėl aš pasakiau tam vaikui apie tą falą? Bet tavo reakcija buvo labai normali“, – stebėjosi jis.
Jaunas specialistas savo vadovui sakė nežinantis, ar jam apie tai prabildamas elgiasi teisingai. Be to, priminė, kad ir pats buvo išgėręs, todėl tuo metu nebūtinai reagavo tinkamai.
„Šiaip tai galėjai pasakyti tada, kai viskas vyko“, – papriekaištavo V. Rašomavičius.
„Taip, bet man irgi, žinote, sudėtinga tokį dalyką (pasakyti)“ – teigė darbuotojas.
„Čia gi yra kriminalinis dalykas. Jeigu tave graibo ar nežinau, ką daro, tai tu turi sakyti, nepaisant, kas ten būtų. Į snukį trenkti gali“, – siūlė mokslų daktaras.
„Nu, negaliu“, – nesutiko specialistas.
„Gali“, – tęsė vyras.
„Jūs mano vadovas“, – aiškino darbuotojas.
„Nu čia dabar!“ – šūktelėjo V. Rašomavičius, vėliau pasiteiravęs, ar dar gali toliau būti pašnekovo vadovu.
„Ar tai nuo manęs priklauso? Čia jau jūsų pasirinkimas“, – pažymėjo GTC darbuotojas.
„Tu gali sakyti, kad aš nenoriu su šituo p*daru“, – nukirto vyras.
„Aš taip nesakyčiau“, – kalbėjo jaunas specialistas, taip pat prisipažinęs, kad jam sunku apie tai kalbėti, mat bijojo galimų pasekmių, bet tylėti esą irgi nebūtų teisinga.
„Tu eik su savo tiesa, aš eisiu su savo tiesa. Sakysiu, kad tas bičas, dar prikabinsiu, ką tu man čia išpasakojai atviraudamas, sakysiu visiems, kad bandžiau su studentu dirbti normaliai, apkaltino mane seksualiniu priekabiavimu, o iš tiesų tai žinokit visi, kaip ten yra“, – sakė mokslų daktaras.