Pradžia
Ateinantį pavasarį šiam šilauogių ūkiui sueis 10 metų. Pradžia buvo tarsi atsitiktinė.
„Vyro brolis gyvena prie Trakų ir jau senokai augino šilauoges. Pasiūlė mums, uogos patiko. Davė sodinukų. Taip ir prasidėjo. Dar iki šios pradžios buvau užregistravusi pusiau natūrinį ūkį, kasmet gaudavau 5000 litų paramą, iš kurios pirkdavau įvairios žemės ūkio technikos.
Už tokią sumą rimtos technikos neįpirksi, tad šią paramą imdavau kas antri metai, kad gautųsi didesnė – dešimties tūkstančių litų parama. Šiais pinigais nusipirkome ir laistymo sistemą būsimam šilauogių ūkiui“, – pasakoja V.Aleknienė ir šalia prisėdusi dukra Gražina Umbrasienė, kuri ir yra pagrindinė pagalbininkė ir visų darbų vadovė.
Pradžioje pasodino nedidelę šilauogių plantaciją, paskui dar tiek pat. Metams bėgant, uogynas plėtėsi ir dabar jis užima jau 2,2 ha plotą. Yra 5 atskiri sklypai. Šalia vieno yra dar vienas nemažas laisvos žemės plotelis, kuris, manoma, taip pat virs uogynu.
Jam prižiūrėti ir puoselėti reikia nemažai darbo rankų. Jau tampa įprasta, kad esą didele bedarbyste garsėjančiame rajone darbuotojų surasti labai sunku.
Tuo skundžiasi seniūnai, sunkiai komplektuojantys komandas viešiesiems darbams, tą konstatuoja ir ūkininkai. Gaunantys Europos išmokas dirbti nenori.
Su šia problema susiduria ir V.Aleknienės ūkis, todėl uogynas tvarkomas savo šeimos rankomis. Šeimoje 13 narių, bet visi jie, išskyrus ponią Valeriją, gyvena miestuose.
Tačiau visus svarbiausius darbus uogyne sulėkę atlieka būtent jie. Aktyviausiai dirba 7 šeimos nariai. Jie ir mulčiuoja uogyną, ravi, genėja, uogų derlių doroja.
Padeda paramos lėšos
Pirmąją ES paramą – 25 000 litų – Aleknų šilauogių ūkis gavo dar veiklos pradžioje. Kadangi šilauoges reikia kas antri metai mulčiuoti durpėmis, kurias perka iš netoli esančio Galų durpyno, prireikė modernios priekabos durpėms gabenti ir išberti. Jų reikia daug – po 90 m3 vienam uogyno plotui, o jų, kaip minėjau, penki.
„Rašiau projektą ir ilgai įrodinėjau, kad mums reikia 13 m3 talpos priekabos, o ne 6 m3, kaip mums siūlė. Juk su perpus mažesnės talpos priekaba dvigubai daugiau sudeginsi degalų. Savo tiesas apsigynėme, gavome 15 000 eurų paramos ir nusipirkome didesnį agregatą. Už tai turėjome puse hektaro padidinti uogynų plotą ir kasmet užauginti toną uogų. Čia vėl teko ginti savo nuostatas, nes norėta mus įpareigoti užauginti kasmet 1,5 tonos, bet tai nerealu.
Malonu gauti paramos, bet ant pečių gula ir didelė atsakomybė. Kasmet ūkį tikrina, rašom ataskaitas. Manau. kad sąlygas gauti paramai reikia paprastinti, jos turi būti prieinamos ir patyrusiam, ir jaunam ūkininkui. Mat yra viena esminė kliūtis, kurią itin sudėtinga įveikti jaunam, pradedančiam ūkininkui – norint gauti paramos, reikia turėti savo pinigų. Juk, daugeliu atvejų, pirmiausia reikia norimą daiktą įsigyti ar darbą atlikti savo lėšomis, tik paskui jos kompensuojamos.
Net projekto rašymas, jei tai atlieka samdyta firma, kainuoja vidutiniškai apie 2500 eurų“, – sakė projektinius reikalus tvarkiusi G.Umbrasienė.
Pasak jos, kasmet bendradarbiaujama su NMA agentūra, kuri padeda nusipirkti pakuočių, išleisti reklaminių lankstinukų.
Vasarą reikia ir naktinio darbo
Darbų uogyne užtenka visais metų laikais, bet, žinoma, jų daugiausia šiltuoju metų laiku.
Vien nuravėti visas uogų plantacijas reikia tris kartus. Tai vien rankinis darbas su kauptuku.
Šiųmetę karštą vasarą uogynus reikėjo nuolat laistyti, tad šis darbas vyko ir dieną, ir naktį.
Šiemet gal kiek lengvesnis buvo uogų skynimas. Šilauogių kekėje būna apie 10 uogų. Jos noksta ne visos vienu metu. Prisirpsta 2–3 uogos, jas visam plote nurenki, po savaitės kitos prinoksta dar kelios uogos, po kurio laiko likusios. Tad tuose pačiuose krūmuose tenka uogauti po kelis kartus.
Šiemet, kai vasara buvo itin šilta, iš karto prisirpo bemaž po 7 uogas, tad sumažėjo uogavimo kartų.
Beveik kas savaitę traktoriumi šienaujami tarpueiliai, o dabar vyksta krūmų genėjimo darbai. Šilauogė – uoga graži, skani ir naudinga, tačiau reikalaujanti daug dėmesio ir darbo.
Uogų realizacija
Kasmet priskinama tona uogų: „Prekybos centrams ir kitoms parduotuvėms jų tiekti dar nėra reikalo, nes nuperka žmonės iš draugų ir pažįstamųjų rato. Dieną priskinam, susveriam, o anksti ryte vežam į Vilnių.“
Todėl šilauogės dar vadinamos prabangiomis ar miesto uogomis. Vasarą susidaro eilės joms pirkti.
Prinoksta uogynas maždaug iki liepos 15 d., tad po to kviečiami uogų prisiskinti ir patiems. Tokiems pagalbininkams įrengta pavėsinė, joje stovi kavos aparatas. Kilogramas uogų Aleknų šilauogių ūkyje kainuoja 5 eurus.
Prisiskinant patiems gal pigiau?
Nieko panašaus. Logika paprasta: perkant jau priskintas uogas, jų būna visokių – didesnių, mažesnių. Kai žmonės skinasi sau patys, vaikšto po visą uogyną ir skabo tik didžiausias, sultingiausias uogas. Kitaip – rinktines, tad ir kaina nesikeičia.
Norintys įsigyti šilauogių be pinigų, kviečiami padirbėti ūkyje jas skinant. Už darbą atsiskaitoma uogomis.
Nuskintos uogos realizuojamos jau kitą dieną ir todėl, kad Aleknos dar neturi kur jas sandėliuoti. Tokios patalpos statomos kaip tik dabar. Joms reikalavimas bemaž vienas – uogų sandėlyje oro temperatūra turi būti apie 15 laipsnių.
Padėtos į šaldytuvą, šilauogės laikosi iki mėnesio, o sušaldytos (labai tinka įdėti į šampano taures), žinoma, „gyvena“ ilgai.
Apie veisles
Šilauogių veislių yra daug. Lietuvos klimatui labiausiai tinka ankstyvosios arba vidutinio ankstyvumo veislės, nes vėlyvosios gali nespėti sunokti.
Lietuvoje nėra daug specializuotų šilauogių auginimo ūkių, Aleknos veislių sodinukus dažniausiai perka iš Petro Algirdo Basalyko ūkio „Jūsų sodui“, įsikūrusio Vilniuje.
G.Umbrasienė sako, kad ji veisles jau atskirianti ir pagal medelius, ir pagal uogas. Užmetė akį ir aišku, jos neapgausi.
Šilauogių uogynas gražus ir akims paganyti. Pavasarį pasipuošia rožiniu žiedų šydu, vasarą akis glosto sodrus uogų mėlis, o rudenį uogakrūmiai nusidažo ryškia raudona spalva. Tad šilauogių auginimas – ne vien finansinė nauda, bet ir atgaiva sielai.
Tai, ko gero, nė motais kai kuriems pavydiems kaimynams (tokių yra, bet nedaug), bet puikiai suprantama daugumai kitų kaimynų, kuriuo vis daugiau „apsikrečia“ šių uogų auginimų. Aleknos jiems maloniai tame padeda.
