Ūkininkaujanti šeima prisimena, kad viskas prasidėjo nuo kioskelio, kurį pastatė 1992 m., kai kaime panaikino parduotuvę.
„Pagailėjau uošvienės ir čia gyvenančių žmonių, kad jiems nereikėtų toli važiuoti iki parduotuvės, tad nutarėme pastatyti kioską. Pavadinome jį „Pas uošvę“. Tokia ir buvo verslo pradžia“, – pasakoja V.Mikelėnas.
Jo pasakojimu, 1992–1993 m. klestėjo Gariūnai, į kuriuos tiek latviai, tiek estai keliaudavo pro Saločius.
„Išalkę žmonės ateidavo iš pasienio ir mes pamažu pradėjome juos maitinti. Vėliau pradėjome kepti šašlykus. Viską ruošdavome savo jėgomis“, – įdomų laikotarpį prisimena ūkininkas.
Augant maitinimo paklausai, lygiagrečiai vyko ir būsimos kavinės statybos. Ji išdygo labai greitai. Tačiau šeimininkai neužtruko pastebėti, kad užsukantiems pavalgyti vietos mažoka – nutarė statyti priestatą.
Dabar toje vietoje galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir surasti nakvynę, o kiek tolėliau, arčiau Lietuvos-Latvijos sienos, pakeleivius pasitinka ir vėliau atidaryta antroji kavinė.
Negalvojo apie ūkininko veiklą
Jau beveik 30 metų ūkininkaujantys Vytautas ir Lida sako niekada nemanę, kad užsiims žemės ūkio veika, bet gyvenimas sudėliojo savaip.
„Žinojau, kaip sunku dirbti žemės ūkyje, bet norėjosi užsiauginti savo bulvių, kitų daržovių. Gavome 25 a gyvenamojo namo statybai, vėliau, irstant žemės ūkio bendrovėms, kaip kaimo gyventojai gavome dar 2 ha. Pradėjome auginti bulves, kopūstus, morkas, burokėlius – viską, ko reikia virtuvės stalui“, – pasakoja Vytautas.
1990-siais buvo įprasta žmonėms suteikti teisę į žemės nuosavybę, tačiau kiek teks laukti jos grąžinimo, galima buvo tik spėti. Taigi žmonės teisę į žemės nuosavybę pardavinėjo. Taip Mikelėnai įsigijo teisę, o vėliau įgijo ir apie 85 ha žemės. Šiai dienai jų ūkis sudaro 420 ha dirbamosios žemės.
„Auginame grūdines kultūras, nors anksčiau vertėmės ir gyvulininkyste – turėjome ir arklių, ir avių, ir vištų. Visgi apsisprendėme užsiimti tik augalininkyste“, – pasakoja Pasvalio rajono ūkininkas.
Jis grūdines kultūras augina tiek smėlingose, tiek molingose žemėse, tačiau naudodamas įvairias inovatyvias augalų apsaugos priemones: prižiūrėdamas žemę stengiasi, kad visur derlingumas būtų kuo didesnis.
Darbas jungia žmones – susituokė šešios poros
Kavinėse ir žemės ūkyje Mikelėnai sukūrė daugiau nei 50 darbo vietų. Kaip juokauja Lida, žemės ūkio ir verslo kooperacija sujungia žmones – per visą laikotarpį susituokė net šešios šeimos, jau skaičiuojamos ir jų atžalos.
„Visi esame bendruomeniški. Prieš porą metų vieną šeštadienį suorganizavome talką ir šalia esančiame parke Lietuvai pasodinome 400 ąžuolų“, – didžiuodamiesi teigia ūkininkai.
Ypatingą dėmesį jie skiria ir maisto kokybei – visas stalui būtinas daržoves užaugina savuose šiltnamiuose, kur kruopščiai šeimininkauja Lida.
Mėgsta lėkti su triračiu motociklu
Mikelėnų poilsis neįsivaizduojamas be triračio motociklo, su kuriuo važinėjasi jau ketverius metus.
„Kai viskas atsibosta, atsisėdi, išsižioji ir leki, kad net oras pro ausis eina“, – juokiasi ūkininkai, su motociklu aplankantys ir Latviją.
Kai ūkininkas ilsisi namuose, mėgsta grybauti, žvejoti.
„Turiu malonumą užmesti meškerę ir nieko nepagauti. Bet žmona už mane pagauna“, – šypsosi Vytautas, prie namų esančiame tvenkinyje kartu su Lida auginantis lydekas.
