Susivienijo tam, kad kartu parduotų uogas, o dabar jau spaudžia ir sultis

Tai, ką gamta pridirbo 2019-ųjų pavasarį, sodų bei uogynų augintojų vis dar nepalieka ramybėje. Šalnų sukelti nuostoliai, neaplenkę ūkių, pristabdė plėtrą, tačiau neužšaldė sumanymų.

 Juodieji serbentai didesnę paklausą turi užsienyje, nei Lietuvoje.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Juodieji serbentai didesnę paklausą turi užsienyje, nei Lietuvoje.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Biržų krašte A.Jasinevičius ir kooperatyvui priklausantys jo šeimos nariai ekologiškus serbentus augina 100 hektarų žemės.<br> birzietis.lt nuotr. 
Biržų krašte A.Jasinevičius ir kooperatyvui priklausantys jo šeimos nariai ekologiškus serbentus augina 100 hektarų žemės.<br> birzietis.lt nuotr. 
 Juodieji serbentai didesnę paklausą turi užsienyje, nei Lietuvoje.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Juodieji serbentai didesnę paklausą turi užsienyje, nei Lietuvoje.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Juodieji serbentai didesnę paklausą turi užsienyje, nei Lietuvoje.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
 Juodieji serbentai didesnę paklausą turi užsienyje, nei Lietuvoje.  <br> V.Ščiavinsko nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 15, 2020, 10:08 AM

Imtis juodųjų serbentų perdirbimo ūkininkas, kooperatyvo „Juodoji uoga“ steigėjas Adolfas Jasinevičius planavo dar pernai, bet tai daryti jis pradėjo tik šį rudenį.

Tikslas – kartu parduoti

A.Jasinevičius yra vienas iš Biržų krašto ūkininkų, seniai sumaniusių auginti juoduosius serbentus ir iki šiol tai tebedarančių.

Dar 1992-aisiais jis išsinuomojo 25 hektarus žemės, ir dalį jos apsodino jų sodinukais, dalį – apsėjo javais. Pastarųjų seniai neliko, užtat netoli Vabalninko jo paties ir kitų šeimynykščių ekologiški serbentynai driekiasi maždaug 100-e hektarų.

Pasak Adolfo, ekologiškai jis augina įvairių veislių serbentus, kurių vienos pradeda derėti vidurvasarį, kitos – baigiantis rūgpjūčiui. Ir taip pasiskirsto uogų skynimo laikas.

Tiesa, pernai, kai gegužę paspirgino smarkokas šaltis, uogų sunoko ypač mažai. Šiemet – daugiau, tačiau būsimą derlių neišvengiamai sumenkino paskutinį pavasario mėnesį iškritęs sniegas, tad uogų priskinta kokiu penktadaliu mažiau, nei gamtos nenuskriaustais metais.

Paprastai per darbymetį per dieną kombainais priskinama apie 10 tonų uogų – tą pačią dieną jos suvežamos į Biržuose esančias kooperatyvo „Juodoji uoga“ saugyklas. Ten pat yra ir kooperatyvui priklausanti šaldymo įranga.

„Tą šaldymo įrangą įsigijome būtent po to, kai 2002-aisiais įkūrėme kooperatyvą. Pasinaudojome tuo metu teikta parama kaimo plėtrai. Tuo metu tai buvo būtiniausias pirkinys“, – užsiminė A.Jasinevičius.

Gamina ir propaguoja

Kooperatyvas turi šaldytuvus, kitą būtiną įrangą, kurios reikia tam, kad uogas pavyktų išlaikyti tol, kol pavyks išparduoti. Tačiau jis įžengė ir į naują raidos etapą.

Šiemet iš juodųjų serbentų pradėta spausti sultis, džiovini uogas, sugalvotas ir būdas, kaip iš serbentų pumpurų išspausti eterinį aliejų.

„Neseniai dalyvavome Kaune vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Vaišinome lankytojus serbentų sultimis, dalinome lankstinukus – bandome propaguoti produktus, kuriuos pradedame gaminti.

Imtis gamybos – senas sumanymas, bet kelias link jos netrumpas. Teko atlikti bandymus – darbavomės kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros mokslininkais. Profesorius Rimantas Venskutonis ir šuo metu mus konsultuoja eterinio aliejaus bei kitų produktų gamybos klausimais.

Dirbame ties tuo. Gamyba pakels kooperatyvo produkcijos pridėtinę vertę“, – kalbėjo A.Jasinevičius.

Jo teigimu, KTU mokslininkų atliktas tyrimas paliudijo, kad iš kilogramo juodųjų serbentų pumpurų galima išspausti apie 2 g eterinio aliejaus. Tai – produktas, kuris rinkoje turi didelę paklausą.

Visai neseniai kooperatyvas atidarė ir elektroninę parduotuvę. Joje – ekologiški gaminiai, kurie tik šį rudenį „nuriedėjo nuo konvejerio“. Tai juodųjų serbentų produktai: sultys, serbentų uogų milteliai, džiovintos uogos bei pumpurai.

Išsaugojo kooperatyvą

Šiuo metu kooperatyvo vadžias Adolfas yra perdavęs savo sūnui Vytautui Jasinevičiui. Taip jau viskas susiklostė, kad prieš aštuoniolika metų įsteigtoje „Juodojoje uogoje“ išliko tik Jasinevičių šeimos nariai.

„Tuo metu, kai kūrėme kooperatyvą, į jį jungėsi ūkininkai, kurie ir uogas augino, ir javus sėjo. Tokių anuomet buvo apie 50.

Mums buvo svarbu visiems kartu tas uogas realizuoti. Tačiau ir serbentai, ir kviečiai sunokdavo – subręsdavo vienu metu. Persiplėšti neįmanoma, ir kone visi ūkininkai pasirinko augalininkystę.

Aš pats gi viską buvau investavęs į serbentynus ir nutariau, kad nesiblaškysiu – kad imsiuosi tik uogininkystės.

Lengva tikrai nebuvo. Buvo krizių – buvo laikas, kai buvo labai blogai. Nenorėjau restruktūrizuoti ūkio, nes tuomet būtų tekę kitokią techniką pirkti, reikėtų kitokių sandėlių. Atkentėjome porą metų, nes buvome paėmę paskolas, o pajamų iš uogynų beveik nebuvo. Užtat dabar jau esame jas grąžinę.

Kai dauguma ūkininkų pasitraukė, bandėme parduoti kooperatyvą, bet niekas jo nepirko. Tuomet sutariau su jame dar likusiais ūkininkais, kad iš jų pajus nupirksiu išsimokėtinai. Taip ir padarėme. Ir dabar kooperatyvui priklauso ir dviejų sūnų, ir marčios serbentynai“, – pasakojo A.Jasinevičius.

Jis užsiminė ir apie tai, kad kooperatyvas, pirmiausia gavęs nacionalinės kokybės produkto (NKP) sertifikatą, ilgainiui perėjo prie ekologinės gamybos.

Pasak Adolfo, kadangi iki šių metų kooperatyvas neturėjo galimybės perdirbti uogų, dalis jų būdavo parduodama šviežių, dalis – užšaldoma.

„Uogas išvalome, bet rūšiuoti jų pagal dydį nerūšiuodavome, nes tam reikia specialios įrangos. Kooperatyve nutarėme, kad geriau perdirbti uogas ir į tai investuoti.

Norėjome pasinaudoti ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos lėšomis, bet, dirbdami mieste, negalėjome to padaryti – neatitikome reikalavimų. Štai todėl teko imti paskolą ir sulčių bei tyrių spaudimo įrangą pirkti be paramos.

Tačiau yra ir kitokių kelių, link jos vedančių. Jei uogynus išplėsime ir prireiks dar vieno sandėlio, tuomet jį bus galima statyti kaime, ten, kur ir mūsų žemė“, – svarstė A.Jasinevičius.

Pats jis savo serbentynui yra įsigijęs ir traktorių, ir uogų skynimo kombainą, ir būtinų padargų, pasinaudodamas ankstesnės – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos parama, skirta ūkiams modernizuoti.

Parama kooperatyvams įsteigti

Žemės ūkio ministerija skiria ypatingą dėmesį kooperacijai skatinti. Tai galimybė ūkininkams ne tik kuo palankesnėmis kainomis parduoti tai, ką jie užaugina, bet tuo pačiu imtis perdirbimo, taigi sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Parama kooperacijai teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“.

Ši priemonė skirta palengvinti gamintojų grupėms ar organizacijoms žemės ūkio sektoriuje įsisteigti.

Tokiu būdu prisidedama įgyvendinant ES kaimo plėtros prioritetą – skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje.

Šios Priemonės tikslinė sritis – pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę taikant kokybės sistemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, skatinant vietos rinkas ir trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir tarpšakines organizacijas.

Taip pat šia Priemone prisidedama prie ES kompleksinio tikslo-inovacijų kūrimo, diegimo ir sklaidos.

Pagal šią priemonę remiama žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų, sudarytų iš dalyvių (įskaitant kooperatines bendroves (kooperatyvus) – pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų, vykdančių žemės ūkio veiklą ir Mokėjimo agentūros pripažintų gamintojų grupėmis, veikla, įgyvendinant penkerių metų verslo planą.

Parama pagal priemones

Žemės ūkio kooperatyvai taip pat gali gauti paramą pagal kitas Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonių veiklos sritis:

„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“,

„Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“,

„Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą „.

Perdirbimą vykdantiems bei planuojantiems kooperatyvams yra ypač svarbi pastaroji veiklos sritis – „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą.“

Ją pasitelkus didinamas ūkio subjektų ekomonimis gyvybingumas bei konkurencingumas, taip pat skatinamos inovacinės ūkių subjektų technologijos.

Taip pat skatinamas maisto tiekimo grandinės organizavimas, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Pagal šią priemonę remiama veikla:

vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

 

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.