Lietuvių užaugintus burokėlius kerta ne tik latviai – pasiekia ir vokiečių stalą

Šių metų pavasarį žemės ūkio kooperatyvas „Jakiškiai“ iš Vilniaus namo, į Joniškio rajone esančius Gataučius parsivežė „Gazelės“ apdovanojimą už proveržį. Tai – liudijimas, kad per 2018-2019 metus kooperatyvas smarkiai paaugo – daugiau augino daržovių, daugiau jų pardavė ir smarkiai padidino apyvartą.

„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br>Lrytas.lt montažas.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br>Lrytas.lt montažas.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Pasak D.Stonio, daržovių rinka yra sudėtinga, supirkimo kainos kasmet smarkiai svyruoja.<br> Feisbuko nuotr.
Pasak D.Stonio, daržovių rinka yra sudėtinga, supirkimo kainos kasmet smarkiai svyruoja.<br> Feisbuko nuotr.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Jovaigės“ gaminiai – ir iš kooperatyvo užaugintų burokėlių.<br>„Jovaigės“ svetainės nuotr.
„Jovaigės“ gaminiai – ir iš kooperatyvo užaugintų burokėlių.<br>„Jovaigės“ svetainės nuotr.
„Jovaigės“ gaminiai – ir iš kooperatyvo užaugintų burokėlių.<br>„Jovaigės“ svetainės nuotr.
„Jovaigės“ gaminiai – ir iš kooperatyvo užaugintų burokėlių.<br>„Jovaigės“ svetainės nuotr.
Kooperatyvas burokėliais šiemet buvo apsodinęs apie 140 hektarų žemės.<br> V.Balkūno nuotr.
Kooperatyvas burokėliais šiemet buvo apsodinęs apie 140 hektarų žemės.<br> V.Balkūno nuotr.
 Neplautų morkų paklausa itin menka. <br> Feisbuko nuotr.
 Neplautų morkų paklausa itin menka. <br> Feisbuko nuotr.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
„Jakiškių“ kooperatyvo užauginti burokėliai gabenami įvairiems perdirbėjams.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
 Neplautų morkų paklausa itin menka. <br> Feisbuko nuotr.
 Neplautų morkų paklausa itin menka. <br> Feisbuko nuotr.
 Daržovės - anksčiau statytame sandėlyje. <br> Feisbuko nuotr.
 Daržovės - anksčiau statytame sandėlyje. <br> Feisbuko nuotr.
 Pirmąjį sandėlį Jakiškiai pastatė naudodamiesi parama. <br> Feisbuko nuotr.
 Pirmąjį sandėlį Jakiškiai pastatė naudodamiesi parama. <br> Feisbuko nuotr.
 Neplautų morkų paklausa itin menka. <br> Feisbuko nuotr.
 Neplautų morkų paklausa itin menka. <br> Feisbuko nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Dec 4, 2020, 2:00 PM

„Auginti daržoves pradėjome vos nuo kelių hektarų. Vėliau, kai suradome verslo partnerį – burokėlių perdirbimo įmonę Žemaitijoje, šių daržovių pradėjome sėti ir sodinti gerokai daugiau. Didėjo jų kiekis, didėjo ir apyvarta“, – sakė „Jakiškių“ kooperatyvo bendraturtis, agronomas Darius Stonis.

2019-aisiais, kaip ir šiemet, kooperatyvas daržovėms buvo skyręs maždaug 200 hektarų žemės. O pernai nuėmė net 12 tūkst. tonų derliaus. Ar tai daug?

Atkūrė kooperatyvą

Daug. Nes šio kooperatyvo istorija yra išskirtinė.

„Tai buvo šeimos narių kooperatyvas, įkurtas 1996-isiais. Mes jį nupirkome 2014-aisiais – egzistuojantį, bet nebevykdantį veiklos, taigi realiai įsigijome tik „Jakiškių“ vardą.

Manėme, kad bus galima kartu nusipirkti ir žemės, bet tokios galimybės nebuvo. Taigi kooperatyvo vardu jos teko įsigyti iš kitų savininkų“, – pasakojo D.Stonis.

Pirmasis kooperatyvo įdirbtas laukas tebuvo 9 hektarų dydžio, kuriame užderėjo apie 500 tonų burokėlių bei morkų. O štai pernai burokėlių užimami plotai siekė 140 hektarų.

„Iš pradžių, laikantis sėjomainos, sėdavome ir šiek tiek javų, bet šiuo metu mūsų veiklos pagrindas yra tik daržovės“, – sakė D.Stonis.

Pamažu prie kooperatyvo ėmė jungtis ir kiti nariai. Paprastai daržovių augintojų ūkiai nėra dideli, tačiau kooperatyvas, anot agronomo, jiems patrauklus ir dėl ekonominių, ir dėl politinių motyvų.

Viena, parduoti kartu tai, kas užauginama, yra daug paprasčiau. Antra, svarbi yra ir parama kaimo plėtrai.

Nes projektams, kuriuos parengia kooperatyvai, skiriama daugiau atrankos balų, didesnis yra ir paramos intensyvumas. O tai žemdirbiams labai svarbu.

„Pastaraisiais metais kooperatyvo narių skaičius svyravo tarp 7-9. Būna, vieni prisijungia, kiti pasitraukia. Neseniai vienas iš stambesnių ūkininkų pasitraukė turėdamas tokiam apsisprendimui savų motyvų. Tačiau atsirado smulkių prisijungusių ūkininkų. Jiems palanku tai, kad superkame jų produkciją“, – kalbėjo D.Stonis.

Užleis dalį žemės svogūnams

„Jakiškiai“, iki šiol burokėlių auginimui skyrę pirmenybę, kitąmet laukus daržovėms padalins jau kitaip.

„Nedaug augindavome morkų, nes iki šiol neturėjome jų plovimo įrangos. Rinka yra įnoringa, neplautų morkų mažai kam tereikia.

Baigėme statyti naują sandėlį, kuriame bus sumontuota ir morkų plovimo, ir svogūnų apdorojimo įranga. Taigi nuo kitų metų morkų auginsime gerokai daugiau“, – paaiškino D.Stonis.

Pernai morkas sėję 4-iuose hektaruose žemės, kitąmet kooperatyvo nariai jų plotą didins iki 20 hektarų. Svogūnai, kaip šiemet, taip ir kitąmet, laiškus iškels maždaug 30-yje hektarų. Tuo tarpu burokėlių plotas nuo 140 hektarų susitrauks iki 100 hektarų.

Ar braižant tokius planus buvo atsižvelgta į daržovių poreikį rinkoje? Tikėtina, kad prekybos tinklus pilnai aprūpina ypač derlingų žemių – Kėdainių krašto ūkininkai.

„Anaiptol ne visos daržovės auginamos vietos rinkai. Ūkininkaujame greta Latvijos, į kurią taip pat savo produktus eksportuoja mūsų šalies ūkininkai. Tai lyg laukiniai Vakarai – „kas ką suvalgys“: konkurencija žemės ūkyje yra gana didelė. Bet jeigu kaimynas kažką augina, tai dar nereiškia, kad kitas to negali daryti“, – teigė pašnekovas.

Apskritai daržovių rinka yra sudėtinga, supirkimo kainos kasmet smarkiai svyruoja. Jos priklauso nuo gamtos sąlygų bei to, kiek ir ko užaugina Lenkijos ūkininkai.

Paramą panaudojo įrangai

Pasak D.Stonio, kooperatyvas nenusisuko nuo paramos – ji žemės ūkyje yra būtinybė.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ „Jakiškiai“ yra gavę 312 tūkst. eurų paramos. Ja naudojantis kooperatyvas įgyvendino projektą „Daržininkystės ūkio konkurencingumo didinimas“ – įsigijo būtinos technikos bei pasistatė pirmąjį daržovių sandėlį.

Bet jų plotai kasmet didėjo, ir sandėlys, kuriame vos 1,5 tūkst. tonų daržovių, tapo per ankštas. Dalį nuimto derliaus tekdavo „sandėliuoti“ senoviniu būdu – kapčiuose.

„Didesnis sandėlys mums yra būtinas, tad šiemet jį, talpinantį apie 3,5 tūkst. tonų daržovių, pasistatėme už savo lėšas. O morkų plovimo ir kitai daržovių apdorojimo įrangai gavome 400 tūkst. eurų paramos“, – užsiminė D.Stonis.

Ji skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Taigi naujajame sandėlyje daržovių laikymo kameros jau veikia – šis ruduo pirmas, kai į jas buvo sukrauti burokėliai.

Supirkėjai ypač reiklūs

Burokėliai turi paklausą. Pagal sutartis daugiausia jų parduodame Kretingos rajone esančiai įmonei „Jovaigė“. Ji kone 90 proc. savo produkcijos – termiškai apdorotų ir į vakuumines pakuotes supakuotų burokėlių eksportuoja į stipriąsias Vakarų valstybes – Vokietiją ir kitas.

Ši įmonė nesiblaško nuo ūkio prie ūkio – ji turi nustačiusi tam tikrus reikalavimus. Vienas jų – turi būti auginami tam tikros veislės burokėliai, kitas – juos reikia atvežti nustatytu laiku, trečias – reikalingas „Global GAP“ sertifikatas. Tai tam tikras geros gamybos praktikos standartas, užtikrinantis maisto saugą pirminėje žemės ūkio grandyje bei aplinkosaugą“, – kalbėjo agronomas.

„Jakiškių“ kooperatyvas turi ir Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sertifikatą, liudijantį apie tai, kad daržovės yra auginamos tausojant aplinką.

Tokios daržovės, kurių dauguma – burokėliai, tiekiami ir kitiems gamintojams – Kėdainių konservų fabrikui, Kauno bei Latvijos daržovių perdirbėjams.

O štai svogūnus kasmet iš paties sandėlio nuperka prekybininkai, atvykstantys į Gataučius ir iš Latvijos, ir iš kitų vietovių.

Parama pagal priemones

Žemės ūkio kooperatyvai gali gauti paramą pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonių veiklos sritis:

„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“,

„Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“,

„Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Perdirbimą vykdantiems bei planuojantiems kooperatyvams yra ypač svarbi pastaroji veiklos sritis – „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą.“

Ją pasitelkus didinamas ūkio subjektų ekonominis gyvybingumas bei konkurencingumas, taip pat skatinamos inovacinės ūkių subjektų technologijos, maisto tiekimo grandinės organizavimas, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Pagal šią priemonę remiama veikla:

vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas ;

kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;

trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Paramą jau paskirstė

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonių veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ buvo renkamos

nuo 2020 m. liepos 20 dienos iki rugpjūčio 21 dienos.

Šiam paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 14 705 213 eurų paramos lėšų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudarė 7 386 247 eurus.

Kadangi skiriama paramos suma lygiomis dalimis padalyta dešimčiai Lietuvos apskričių, kiekvienoje apskrityje pareiškėjai galėjo pretenduoti į 1,47 mln. eurų paramą.

NMA duomenimis, iš 26-ių pareiškėjų keturias paraiškas pateikė kooperatyvai, jose prašoma paramos suma siekia 1 595 526 eurus.

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.