Laisvėje besiganantys arkliai latvį maitina ir žiemą, ir vasarą

Šalia Jelgavos, tarp Lielupės ir Driksos upių esančioje Pilies saloje, kiaurus metus ganosi laukinių arklių banda. O jų savininkas turistams čia rengia iškylas.

E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
2021-ųjų gruodis Pilies saloje.<br> T.Bauro nuotr. 
2021-ųjų gruodis Pilies saloje.<br> T.Bauro nuotr. 
2021-ųjų gruodis Pilies saloje.<br> T.Bauro nuotr. 
2021-ųjų gruodis Pilies saloje.<br> T.Bauro nuotr. 
Didysis potvynis 2012-aisiais.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Didysis potvynis 2012-aisiais.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Didysis potvynis 2012-aisiais.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Didysis potvynis 2012-aisiais.<br> A.Srėbalienės nuotr.
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
E.Nordmanis tarpanų veislės arklių į Jelgavą atsigabeno prieš 15 metų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> T.Bauro nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> T.Bauro nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> T.Bauro nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> T.Bauro nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br>T.Bauro nuotr.
Laukiniai arkliai kiaurus metus ganosi Pilies saloje prie Jelgavos. O pajamų savininkas gauna iš apsilankančių turistų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Mar 18, 2022, 9:30 AM, atnaujinta Mar 18, 2022, 9:52 AM

„Žinau, kad Lietuvoje, netoli Nemenčinės, laukiniai arkliai sukelia incidentų. Dabar jų ten ganosi, rodos, apie 20. Pažįstu šeimininkus, seniai bendraujame“, – latvį Einarą Nordmanį iš Lietuvos pasiekia ir geros, ir prastos žinios.

Laisvi arkliai laksto ir jo prižiūrimoje saloje, kurios dydis – apie 200 hektarų.

Ji yra dalis didžiulio gamtos draustinio – vadinamoji „Natura 2000“ teritorija. O tai reiškia, kad joje saugoma augalijos bei gyvūnijos įvairovė.

Arkliai čia dirba kaip žoliapjovės. Jeigu pievos nebūtų nuganytos, apželtų piktžolėmis ir krūmokšniais, neliktų jokios biologinės įvairovės“, – sakė Einaras.

Lenkiški arkliukai

Prieš 15 metų E.Nordmanis šešiolika tarpanų veislės arklių (jie dar vadinami lenkiškais arkliukais) į Jelgavą atsigabeno iš Nyderlandų. O iki šiol jų banda išaugo iki 85.

Manoma, kad tarpanai XVII a. ganėsi ir Lietuvos miškuose. Gali būti, kad iš jų yra kilę žemaitukai.

„Lenkiukams“ giminingi ir Jakutijos laukiniai arkliai, kurie lauke gali ištverti net 60 laipsnių speigą.

Pasak E.Nordmanio, Europoje tarpanų veislė išnyko XVIII a. Bet apie ketvirtąjį XX a. dešimtmetį lenkų bei vokiečių mokslininkai nutarė, kad ją reikia atkurti. Lenkijoje buvo atrenkami naminiai arkliai, iš išvaizdos panašūs į laukinius, ir buvo pradėta tikslingai juos veisti.

„2007-aisiais pirmą kartą Naujuosius metus sutikau su savo arkliais, ir tai darau kasmet. Kol jų banda buvo nedidelė, jie labai bijodavo fejerverkų. O kai išaugo keturgubai, jiems ėmė patikti – kad ir kokia būtų šventė, jie šuoliais lekia jų pažiūrėti“, – šypsojosi E.Nordmanis.

Pasirodo, šiems salos gyvūnams patinka ir vandens sporto varžybos. Būna, joms prasidėjus arkliai subidzena į pakrantę ir stebi su vandeniu besigalynėjančius baidarininkus.

Turistams – iškylos

Iš anksto sutarus E.Nordmanis turistams organizuoja išskirtines iškylas – aprodo salą ir arklius, o tokia galimybė, atsižvelgiant į žmonių skaičių, kainuoja 20–50 eurų.

„Veža lyg malkas, – įsėdus į Einaro „Toyota“ visureigį atrodo, kad jis specialiai krato ir suka zigzagus po arklių išmindytą laukymę. – Taip reikia, kad neužsikastume purvyne.“

E.Nordmaniui turistų sumokėti pinigai padeda žiemai parūpinti pašarų. Paprastai kiekvienam arkliui reikia geros tonos šieno.

Jau pilnėja sodybos

E.Nordmanis – medžio apdirbimo technologas. Pilies saloje jis apsigyveno prieš 22 metus: žiemodavo Rygoje, o orams atšilus traukdavo į Jelgavą.

„Tuomet, kai 2004-aisiais Papėje, netoli Liepojos, aš pirmą kartą pamačiau lenkiškuosius arkliukus, pamaniau, kaip būtų gerai tokią bandą turėti Jelgavoje.

O po trejų metų jie jau rupšnojo žolę saloje, maža to, tai buvo mano paties arkliai. Taigi atsargiai elkitės su svajonėmis – jos ima ir išsipildo“, – pašmaikštavo Einaras.

85 tarpanų veislės arkliai – tai daugiausia, kiek jų gali sala išmaitinti. Todėl paaugusius kumeliukus Einaras parduoda.

„Pastaruoju metu, o ypač prieš porą metų prasidėjus COVID-19 pandemijai, miesto žmonės pradėjo masiškai pirkti sodybas kaime, atsirado ir norinčių jose turėti arklių. Atsiradus jų paklausai, atsirado ir pasiūla“, – pasakojo E.Nordmanis.

Per porą pandemijos metų jis pardavė 34 arklius, ir nė vienas iš pirkėjų nesiskundė, kad būtų kilę kokių nors problemų. Pasak Einaro, šie gyvūnai – gamtos vaikai: jie ramaus būdo, paklusnūs, lengvai dresuojami.

Kiek pirkėjams tenka pakloti už tarpanų jauniklius?

Anot E.Nordmanio, kumeliukai kainuoja 300–400 eurų, papildomai apskaičiuojamos veterinarijos bei transporto išlaidos.

Yra ūkių, kurie sukūrė profesionalų verslą. Jie perka tarpanų jauniklius, maždaug metus juos augina, treniruoja ir tik tada parduoda. Tokio arklio kaina, anot Einaro, pašoka iki 2000–2500 eurų.

Pasitraukia į aukštumas

Lielupės ir Driksos vanduo neseniai buvo smarkokai pakilęs. Ar arkliams tai nekelia grėsmės?

„Vanduo po truputį jau slūgsta, nors ir taip visos salos jis neapsėmė. Aukštumos išliko, taigi jose ir susitelkė visa banda. Aukščiausia vieta saloje – 3,5 metro virš įprastinio vandens lygio. Jei vanduo pakiltų aukščiau, tuomet tektų šiems gyvūnams padėti“, – atsakė E.Nordmanis.

Pasak jo, per pastaruosius du dešimtmečius tiktai porą kartų potvynis buvo apsėmęs visą salą, paskutinį kartą – 2013-ųjų pavasarį.

Tokiems ekstremaliems atvejams jis yra įrengęs tvartus, į kuriuos ir tektų suginti gyvūnus.

O kol kas laukinių arklių banda saloje toliau traukia lankytojų akį. Jie ganosi susigrupavę šeimomis, kurių jau yra aštuonios.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokios tikėtinos klimato staigmenos Lietuvoje?