Susirinkusieji į šią konferenciją bei degustaciją ne tik aktyviai dalijosi savo mintimis bei siūlymais, kaip skatinti rinktis ekologiškus produktus, formuoti pozityvų požiūrį į sveikesnę mitybą, bet ir turėjo galimybę paragauti kokybe paženklintų maisto produktų.
Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, pristatydama šventės dalyviams Lietuvoje įgyvendinamas maisto kokybės sistemas, pirmiausia pasiūlė būti reikliais vartotojais – juk verslas gamina tai, kam yra poreikis.
„Turbūt visi girdėjome, kad esame tai, ką valgome. Verta pagalvoti, pažiūrėti į lentynas, ar tikrai tai, ką esame pasirengę įsidėti sau į lėkštę, verta pirkti? Tiek Vyriausybės, tiek Žemės ūkio ministerijos tikslas vieningas ir labai aiškus – visi kartu bendradarbiaudami siekiame, kad vartotoją pasiektų kokybiškas, saugus, naudingas sveikatai maistas, o jei jį auginant, gaminant dar ir tausojama aplinka, tai dvigubas pliusas. Tad rinkimės atsakingai, būkime reiklūs vartotojai, juk pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių“, – kalbėjo žemės ūkio viceministrė A.Miškinienė.
Vartotojams dar nėra lengva atpažinti ir rasti rinkoje kokybišką produktą – ne visi žino, kokios maisto kokybės sistemos įgyvendinamos Lietuvoje, koks yra jų reikalavimus atitinkančių produktų ženklinimas, kokie produktai gali didžiuotis Europos Sąjungos saugomomis nuorodomis. O didžiuotis išties turime kuo.
Sūris „Liliputas“, lietuviškas varškės sūris, Daujėnų naminė duona, midus „Stakliškės“ pelnytai ženklinami Saugoma geografine nuoroda, kuri reiškia, kad produkto kilmės vieta yra konkreti geografinė vietovė, jo kokybė arba kita savybė glaudžiai susijusios su ja ir bent vienas gamybos ir perdirbimo etapas yra atliekamas toje konkrečioje geografinėje vietovėje.
Saugoma kilmės vietos nuoroda didžiuotis kol kas gali tik Seinų/Lazdijų krašto medus. Tai produktas, kurio kilmės vieta – konkreti geografinė vietovė, jo kokybė arba savybės priklauso nuo tos geografinės aplinkos, o visi gamybos etapai (įskaitant žaliavų) yra atliekami toje geografinėje vietovėje.
Lietuviškas skilandis bei Žemaitiškas kastinys yra gavę Garantuoto tradicinio gaminio įvertinimą, kuris naudojamas produktui apibūdinti arba nurodo jo tradicinį ar specifinį pobūdį.
Šiuo ženklu žymimi produktai gaminami tradiciniu, ne mažiau kaip 30 m. iš kartos į kartą perduodamu gamybos būdu ir/arba iš tradicinių žaliavų.
Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminti produktai, žymimi ženklu Kokybė, yra natūralesni, maistingesni ir pagaminti tausojant aplinką, jų gamybai keliami griežtesni nei masinėje gamyboje reikalavimai, juos gaminant nenaudojami GMO, sintetiniai maisto priedai. 2017 m. pabaigoje tokių gamintojų Lietuvoje buvo 389.
Ministerija yra užsibrėžusi konkretų tikslą – kuo daugiau kokybe paženklintų maisto produktų viešojo maitinimo sektoriuose. Šis tikslas nėra nukreiptas tik į vartotojo sveikatą – lietuviška produkcija viešajame maitinime taip pat reikštų ir skatinimą ūkininkauti bei gamtos tausojimą.
Didelį dėmesį ministerija skiria trumpoms tiekimo grandinėms – taip iki minimumo sumažinamas galimų tarpininkų skaičius, maisto produktai nėra pervežami dideliais atstumais, tad vartotoją pasiekia šviežesni.
Žemės ūkio ministerija jau 10 metų stengiasi, kad vaikai valgytų daugiau vaisių, daržovių ir ekologiškų pieno produktų. Vien šiems mokslo metams skirta beveik 5 mln. eurų ikimokyklinukų ir pradinukų programai, pagal kurią darželiams ir mokykloms nemokamai tiekiami obuoliai, morkos, jogurtai, kefyras, pienas ar sūris.
Šiemet nuspręsta dar perskirstyti lėšas augalinio maisto naudai. Todėl vaisiai ir daržovės mažiesiems bus tiekiami kasdien, o pieno produktai – iki 3 kartų per savaitę. Pačios ugdymo įstaigos renkasi, ar jų auklėtiniai skanaus kokybiškus vietos produktus nemokamai.
Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kaip ugdymo įstaigos, pasinaudodamos trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, tiekia vaikams kokybiškus, lietuviškus produktus – Kokybiško maisto šventėje savo patirtimi pasidalijo Kauno mokyklos – darželio „Šviesa“ direktorė Evelina Stankevičienė, taip pat buvo pasidžiaugta ir unikaliu Ukmergės darželiuose startavusiu projektu – dviejuose darželiuose vaikams tiekiamas maistas iš ekologinių vietinių ūkių.
Pasak žemės ūkio viceministrės A.Miškinienės, sveikesnės, ekologiškos mitybos idėjas ketinama skleisti visoje šalyje.
„Ukmergės darželiai – bandomasis projektas. Sukūrus gerąją praktiką, ją bus galima pritaikyti visose šalies ugdymo įstaigose. Visi šalies vaikai nusipelnė maitintis sveikiau, kasdien pietums gauti šviežio, šalia užauginto, ekologiško maisto“, – sakė žemės ūkio viceministrė A.Miškinienė.
Šventės pabaigoje nuskambėjusi mintis ateityje tiekti sveikesnį, ekologišką maistą ne tik darželiams, mokykloms, bet ir ligoninėms, kareivinėms, įvertinus tiek ministerijos, tiek Vyriausybės pastangas, atrodo reali, tačiau, kaip pastebėjo šventės dalyviai – pradėti reikia nuo savęs.
