Naglių gamtos rezervate numatyti specialieji gamtotvarkiniai kirtimai 58,4 hektaro plote. Jų tikslas – pašalinti į pilkąsias kopas plintančią sumedėjusią augaliją.
Taip pat vyks medynų pertvarkymo kirtimai Juodkrantės girininkijoje 19,6 hektaro plote – bus iškertamos kalninės pušys. Šios kirtavietės bus atkuriamos paprastosiomis pušimis ir beržais.
2006 metais ugnies nusiaubtame Smiltynės miške, 55,6 hektaro plote, bus šalinami nepageidaujami medžiai formuojant atviras erdves.
„Skirtingai nei visoje Lietuvos teritorijoje, Kuršių nerijos miškingumą, kuris prieš keletą metų buvo net 74,6 procento, siekiame mažinti.
Kopos ir atviri kraštovaizdžiai yra didžiausia Kuršių nerijos vertybė. Medžiais apaugę plotai kiekvienais metais po truputį mažinami, neleidžiama apaugti kopoms, pamario ir pajūrio palvėms, pievoms.
Pamažu didinamas kraštovaizdžio mozaikiškumas, siekiama išlaikyti kuo mažiau pakitusias ir unikalias Kuršių nerijai būdingas buveines“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovo Tomo Zaleckio teigimu, Kuršių nerijoje labai svarbu mažinti gaisrų tikimybę. Sumedėjusios kalninės pušys yra kaip parakas – menkiausia žiežirba gali padaryti didelių bėdų.
Tokia mediena nelabai tinkama net malkoms, nes daug sakų, ji yra labai kaitri, susidaro daug suodžių. Vietiniai gyventojai jos kurui neperka.
„Todėl didelę dalį Kuršių nerijoje paruoštos medienos išvešime į žemyninę dalį, ji bus panaudota biokurui gaminti“, – sakė T.Zaleckis.
Be šių darbų, Nidos ir Juodkrantės girininkijose numatyti retinimo kirtimai iš viso 3,2 hektaro plote ir pusės hektaro ploto jaunuolynų ugdymo darbai.
Vasaros pradžioje Juodkrantės miškuose įsiplieskė medžių kenkėjų – verpikų vienuolių masinio dauginimosi židiniai ir per vasarą pažeidė apie 190 hektarų miško plotą.
Dėl šios priežasties plynu sanitariniu miško kirtimu iškirstas 0,4 hektaro labiausiai pažeistų medžių plotas.
„Jeigu šie kenkėjai smarkiai pažeidžia egles, jos beveik neturi galimybių atsigauti. Todėl, vadovaujantis miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, kad neišplistų antriniai medžių kenkėjai, eglyną reikia iškirsti. Tai sumažins kenkėjų plitimo tikimybę kitą pavasarį“, – sakė T.Zaleckis.
