„Mano planas – su visais ES ministrais pakalbėti, išsakyti jiems mūsų lūkesčius dėl būsimo finansinio periodo, paaiškinti, kodėl mes taip įsikibę laikomės, kad tos tiesioginės išmokos turi būti vienodesnės“,– BNS sakė G.Surplys.
Trečiadienį Romoje jis susitiks su Italijos žemės ūkio ministru.
Pasak G.Surplio, Lietuvai stojant į ES buvo sutarta, kad šalis pereinamuoju laikotarpiu gaus mažesnes tiesiogines išmokas, tačiau jis seniai pasibaigė, o išmokos taip ir nepakilo iki vidurkio.
Be to, G.Surplio teigimu, 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad 2019 metų pabaigoje Lietuvos ūkininkai gaus ne mažiau nei 196 eurus už hektarą. Šiuo metu ūkininkai gauna 170 eurų, o, Europos Komisijos siūlymu, 180 eurų Lietuva gaus tik 2027 metais.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių pagal emigraciją ES šalių, ypač kalbant apie kaimo vietoves. Olandijos, Didžiosios Britanijos ar Airijos ūkininkai gauna du kartus didesnes išmokas ir gali mokėti didesnius atlyginimus, o tai skatina lietuvius toliau emigruoti.
„Galiausiai dėliojamės ekonominius argumentus. Lietuvoje pagaminti 1 eurą produkcijos kainuoja panašiai kaip ir Olandijoje, Vokietijoje, o tiesioginės išmokos yra dvigubai mažesnės, ir tai, mūsų manymu, nėra teisinga“, – sakė G.Surplys.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato direktorius Tasas Haniotis birželį yra sakęs, kad tiesioginių išmokų suvienodinimas negali būti staigus, nes Lietuvos ekonomikos plėtra nėra tolygi kitų ES narių plėtrai. Be to, žemės ūkis visoje ES ir Lietuvoje neužima didelės ekonomikos dalies, todėl išmokų didinimas nespręs emigracijos ir kitų problemų.
