Seimas antradienį nepritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui atmesti tokias pataisas. Tokį sprendimą palaikė 46 parlamentarai, prieš buvo 34, o susilaikė 25, todėl jų svarstymas perduotas Aplinkos apsaugos komitetui.
Dabar tokius sprendimus, jei žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijoje, priima savivaldybės administracijos direktorius, jei kaime – NŽT.
Seimo narys Povilas Urbšys tikino, kad savivaldybes „jau turi pakankamai kompetencijų vykdyti tam tikrą priežiūrą“, o galių sutelkimą NŽT, pasak jo, rodo, kad „pati žemė buvo ir liko politinio intereso objektu“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad pakeitimai „tiesiogiai sukurtų sąlygas korupcijai pasireikšti“.
STT įspėja, kad skirtingose savivaldybėse bus taikoma skirtinga praktika.
„Tokia situacija laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu“, – sakoma STT išvadoje Seimui.
Tarnyba taip pat pabrėžia, kad pataisos leis išplėsti savivaldybių funkcijas, susijusias su žemėtvarka.
„Nors projekto rengėjų nuomone, esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas korupcijai, kurias turėtų sumažinti siūlomos pataisos, atkreipiame dėmesį į „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ duomenis, kurie rodo, kad apklausų respondentų nuomone savivaldybės yra labiau korumpuotos nei žemės tvarkymo įstaigos“, – nurodo STT.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
