Mažesni ES pinigai: vieni protestuoja, kiti aiškina, kad rėkti nėra pagrindo

ES Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai 2021-2027 m. laikotarpiu planuoja skirti apie 5 proc. mažiau lėšų nei dabartiniu laikotarpiu. Nors toks finansavimas verčia žemdirbius rengti protestus prie Europos Parlamento (EP) būstinės ir kelia kai kurių EP narių susirūpinimą, europarlamentaras Petras Auštrevičius mano, jog prieš prašant daugiau pinigų, reikėtų išleisti dar nepanaudotus.

Žemdirbiųtikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žemdirbiųtikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Europarlamentaras B.Ropė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europarlamentaras B.Ropė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europarlamentaras P.Auštrevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europarlamentaras P.Auštrevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 22, 2018, 9:35 AM

Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, didžiausia problema tai, kad ES nevykdo beveik prieš 20 metų išsakytų pažadų.

„Kas dėl Europos Komisijos siūlymų dėl bendrosios žemės ūkio politikos, tai bendrai visoms šalims tiesioginės išmokos mažėja apie 5 proc. Septynioms šalims, taip pat ir Lietuvai, jos didėja apie 5 proc. Vis dėlto 2021-2027 m. laikotarpio pabaigoje tai pasieks vos 80 proc. vidurkio, nors Lietuvai 2002 m. buvo žadėta, kad vidurkis bus pasiektas dar 2013 m.

Nors parama didėja kasmet, tačiau šiuo metu ji siekia apie 65 proc. ES valstybių narių vidurkio, o beveik 80 proc. pasieks tik 2027 m.“, – teigė B.Ropė.

Anot jo, gaudami žymiai mažesnes išmokas mūsų žemdirbiai negalės būti konkurencingi vieningoje rinkoje. Taip pat nerimą kelią ir tai, kad kaimo plėtros programoje numatoma finansavimą ūkininkams mažinti ketvirtadaliu iki 5,5 mlrd. eurų.

„Dar didesnė baimė yra dėl kaimo plėtros, kurios finansavimas mažinimas apie 25 proc. Iš kaimo plėtros finansuojamas ūkininkavimas nederlingose žemėse, skiriama ekologinio ūkininkavimo parama. Vis dėlto mes jau esame ES vidutiniokai – perlipome 75 proc. barjerą pagal gamybą, pagal perkamąją galią. Išėjus britams sieksime 78 proc. Šioje vietoje Lietuva galėjo būti geresnėje situacijoje, bet per vėlai buvo imtasi suskirstyti Lietuvą į regionus“, – Briuselyje kalbėjo B.Ropė.

Tačiau, pasak P.Auštrevičiaus, Lietuva dėl menkesnio finansavimo skųstis neturėtų, nes nesugebama išnaudoti jau paskirtų lėšų.

„2014-2020 m. laikotarpiu esame vos 8 vietoje pagal regionų pinigų panaudojimą – esame panaudoję vos 29 proc., nors Lietuva visada būna pirmame trejetuke. Yra nepilnas milijonas nepanaudotų eurų net už 2007-2014 m. laikotarpį. Silpnėja tempai, kitaip ir negali būti. Manau, kad ateityje mes dar lėtėsime pagal šių fondų panaudojimą.

Rėkti, žvelgiant į 2021-2027 m. perspektyvą, finansiškai net nelabai turime ir pagrindo, todėl geriau panaudokime esamus pinigus, o tada sakykime, kad jų maža. Būti nepatenkintu lengva. Pagrįsti, kodėl tau netinka pateiktas biudžetas – daug sudėtingiau“, – Briuselyje žurnalistams sakė P.Auštrevičius.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad lapkritį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.

ŽŪR duomenimis, naujuoju, 2021-2027 metų laikotarpiu, Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.

Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.

„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas – gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, – patikino A.Baravykas.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.

„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas. Ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam – trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, – teigė jis.

Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. – 79 proc. ES vidurkio.

ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.