Šalies pieno perdirbimo įmonės per dešimt šių metų mėnesių perdirbo 1,46 mln. tonų žalio pieno – 0,6 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, vartojimas mūsų šalyje išlieka pastovus, todėl pieno produktų gamybai įtakos turėjo daugiau kaip 1 proc. pagal kiekį sumažėję lietuviškų pieno produktų pardavimai eksporto rinkose.
Žaliavą gaminantys šalies pieno ūkiai minimu laikotarpiu perdirbėjams patiekė 1,15 mln. tonų pieno – 2,9 proc. mažiau, palyginti su pernykščiais rezultatais.
E.Simonio teigimu, pieno primilžius ūkiuose mažino sudėtingos ūkininkavimo sąlygos, kurias nulėmė vasarinė sausra.
„Mūsų krašto ūkiuose primelžiama dukart daugiau pieno, nei jo suvartojama šalyje, tačiau perdirbėjams vietinio pieno trūksta, kadangi didelė dalis lietuviškų pieno produktų eksportuojama“, – sakė E.Simonis.
Vidaus rinkoje parduodama apie 40 proc. Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse pagamintų produktų, o likę 60 proc. eksportuojami.
Pasak eksperto, dėl vietinės žaliavos stygiaus perdirbėjai šįmet daugiau pieno pirko iš Estijos ir Latvijos stambiųjų pieno ūkių.
Per dešimt šių metų mėnesių iš kaimynų supirkta 374 tūkst. tonų žalio pieno – 10,5 proc. daugiau, nei metais anksčiau.
„Žalio pieno užsienio prekybos balansas Lietuvoje yra neigiamas – importuoto pieno kiekis eksportą viršijo 5 kartus“, – sakė E.Simonis.
Per šių metų sausį-spalį eksportuota 72 tūkst. tonų lietuviškos žaliavos. Didesnę dalį pieno supirko Lenkijos perdirbėjai, taip pat daugiau pieno šįmet eksportuota į Latviją.
Pasako E.Simonio, lietuviškos žaliavos eksportas sudaro nereikšmingą dalį – vos 5 proc. nuo perdirbtos produkcijos kiekio.
„Tai liudija, kad aukštos kokybės pieno supirkimo kaina Lietuvoje pakankamai konkurencinga – antraip daug daugiau pieno iškeliautų iš Lietuvos. Iš smulkiųjų ūkių užsienio šalių pirkėjai žaliavos neperka dėl per didelių pieno surinkimo kaštų bei žemesnės jo kokybės“, – teigia E.Simonis.
