„Kiek aš žinau, bėda yra vandentiekio infrastruktūroje ir tai yra dažnai sovietmečiu pakloti vamzdynai, kuriuose yra ta dalis arseno. Mano žiniomis, su tręšimu ar pesticidų naudojimu tai neturi jokios koreliacijos“, – teigė žemės ūkio ministras.
ELTA primena, kad pavojingas kiekis arseno Raseiniuose aptiktas dar 2017 metų liepą.
Šiais metais jo taip pat rasta Jurbarko, Lazdijų, Marijampolės, o daugiau nei prieš savaitę – ir Vilkaviškio rajonų geriamajame vandenyje.
Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėja Jurga Arustienė anksčiau Eltai sakė, kad bene pirmą kartą susiduriama su atveju, kai taip sunku nustatyti, ar arseno kilmė yra gamtinė, ar jis atsiradęs dėl žmogaus veiklos.
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė Eltai nurodė, kad kol kas nėra duomenų apie Lietuvoje sukeltą arseno žalą sveikatai.
Arsenas yra sunkusis metalas, kuris gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio-žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos, hemodinamikos sutrikimų ir kitų neigiamų padarinių priežastis.
Vandens, užteršto arsenu, negalima gerti, tačiau jį galima naudoti buitinėms ir techninėms reikmėms.
