Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio, Pieno taryboje žemdirbiai ketina kelti klausimą dėl pieno supirkimo tvarkos, kuri diskriminuoja mažuosius pieno ūkininkus.
J.Vilionio teigimu, Lietuvoje vyrauja vadinami netikrieji kooperatyvai, kurių tikslas – ne žemės ūkio produkcijos gamyba, o perpardavimas. Vos 5-6 kooperatyvus galima pavadinti tikraisiais – jie ne tik superka pieną, bet ir jį perdirba, gamina produktus arba vienija daug pieno gamintojų, su kuriais dalinamasi pelnu, tvirtina ūkininkų atstovas.
J. Vilionis aiškina, kad šiuo metu tarp pieną superkančių įmonių, kurių iš viso yra 57, didelę dalį sudaro būtent netikri kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės, kurios veikia kaip tarpininkai – pigiai superka pieną iš smulkiųjų ūkių ir jį parduoda perdirbimo įmonėms.
„Už perparduodamo pieno kilogramą tokios supirkimo įmonės gauna, tarkim, po 26 centus, o smulkiesiems sumoka vos po 15 ar 18 centų. Aiškina, kad kitaip negali, nes pagal įstatymą visi pieną gaminantys ūkiai suskirstyti į dešimt grupių“, – sako J.Vilionis.
Ūkininkų vadinami netikri kooperatyvai pieno produktų negamina, paprastai turi vos 5 narius, tačiau įstatymui nenusižengia. Konkurencijos taryba yra atlikusi pieno rinkos tyrimą, kuris atskleidė, kad beveik trečdalis rinkoje veikiančių kooperatyvų turi penkis ir mažiau narių, iš kurių superkamas itin mažas žaliavos kiekis – vos iki 15 proc., o kai kurie apskritai neužsiima pieno gamyba.
Remiantis tyrėjų išvadomis, didžiąją žaliavos dalį kooperatyvui tiekiantys pieno gamintojai neturi nei teisės dalyvauti jo valdyme, nei pretenduoti į jo gaunamo pelno dalį.
„Šios bendrovės tik dėl lengvatų pasivadino kooperatyvais, tačiau veikia kaip įmonės – jos ne tik superka iš smulkių ūkininkų pieną mažiausiomis kainomis, tačiau susirenka kooperatyvams skirtą paramą, perka techniką kooperatyvo vardu, lyg ir kooperatyvo reikmėms, tačiau kai smulkiesiems reikia šieną suvynioti, kitus darbus nudirbti – jie tą techniką nuomoja“, – sako J.Vilionis.
Jis sakė, kad šis klausimas taip pat bus keliamas Pieno taryboje. „Kalbėsime apie tai, kad kiekvienas kooperatyvas privalo turėti techniką, šaldytuvus, pieno melžimo aparatus ir kad supirkimo kainos būtų protingos“, – sakė J. Vilionis.
Ūkininkai svarsto, kad būtina suvienodinti reikalavimus visiems pieno supirkėjams, o tie, kas nesilaikys jų – turėtų būti braukiami iš pieno supirkėjų sąrašo.
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis palaiko ūkininkų pasiūlymus dėl tarpininkaujančių pieno supirkimo įmonių, iš kurių perdirbėjai superka apie 30 proc. viso pieno.
Jo teigimu, vien dėl žemesnių pieno rodiklių, minėtoms įmonėms mokama šiek tiek mažiau nei stambiausiems pieno ūkiams, tačiau ta kaina yra aukšta ir artima ES vidurkiui. „Supirkimo kainų, kurias perdirbėjai sumoka tarpininkams, niekas nenori skelbti, nors mes to reikalaujame jau kelinti metai. Mums dėl to labai keista, nes toks viešinimas praskaidrintų rinką“, – sakė E. Simonis.
Eksperto teigimu, teisinė bazė kontroliuoti tarpininkus yra, tačiau reikėtų griežtinti pačias kontrolės priemones, kurių vykdymą užtikrintų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Asociacijos pozicija šiuo klausimu tvirta kelerius metus – esame už tai, kad būtų remiami šeimos ūkiai, tikrieji pieno kooperatyvai ir natūralus ūkių stambėjimas“, – sakė E. Simonis.
Eleonora Budzinauskienė
