Tradicinis Danijos naujamečių švenčių valgis – kiaulienos kepsnys su raudonaisiais kopūstais ir karamelizuotomis bulvėmis.
Juk tai – ūkininkų ir kiaulių augintojų šalis. Kasmet šalyje paršavedės atsiveda 32 mln. paršelių. Tai reiškia, jog kiekvienam Danijos gyventojui tenka 5,5 kiaulės.
Beveik pusė jų penimos didžiulėse fermose, kuriose yra po daugiau nei 8 tūkst. kiaulių.
Daugelis šių ūkių įsikūrę Jutlandijos pusiasalyje, esančiame šiauriau Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija) žemės.
Pastatys iki rudens
Tačiau per Vokietijos sieną, kuri driekiasi 70 kilometrų, nuolat migruoja šernai. Niekas nežino, kada bent vienas jų atneš mirtino kiaulėms afrikinio maro užkratą. Tuomet ši ūkio šaka Danijoje būtų pakirsta.
Šiai „imigracijai“ norima užkirsti kelią pastačius metalinę tvorą. Nuo vasaros vyksta privalomas žemės išpirkimas jai tiesti.
Aplingosaugos specialistai būsimos tvoros kontūrus žymi raudonomis vėliavėlėmis.
Būtini dokumentai ir formalumai jau sutvarkyti, šį mėnesį turi prasidėti darbai, o rudenį metalinė tvora jau stovės.
„Geležinė uždanga“ bus 1,5 metro aukščio ir dar pusę metro įleista į žemę, nes šernai žinomi dėl savo sugebėjimo knistis.
Šis projektas sulaukė Danijos aplinkosaugos organizacijų kritikos – jos įžvelgė pavojų biologinei įvairovei. Kai kurie politikai irgi abejoja dešimties milijonų eurų vertės įrenginio nauda.
Šernai esą geri plaukikai, pajėgiantys įveikti ir dviejų kilometrų pločio Flensburgo įlanką. Be to, jie galėtų pasinaudoti kiaurymėmis tvoroje.
Nepaisant to, metalinės tvoros statybai pritarė ir opozicijoje esantys socialdemokratai.
Užtektų vieno atvejo
Danijai kiaulininkystė yra itin svarbus sektorius. Nepaisant didelių pajamų iš mašinų gamybos, farmacijos ir medicinos pramonės, paršelių bei kiaulių mėsa sudaro penkis procentus viso šalies eksporto.
Danijos technikos universiteto (DTU) vertinimu, vienintelis afrikinio kiaulių maro atvejis šaliai kainuotų 400 mln. eurų.
„Jei būtų rastas viso labo vienas vienintelis afrikiniu kiaulių maru užsikrėtęs šernas, Kinija ir kitos už Europos Sąjungos ribų esančios šalys nebepirktų mūsų kiaulienos.
Prireiktų mažiausiai metų, kad jos vėl atidarytų savo rinkas“, – aiškino asociacijos „Landbrug and Fodevarer“ veterinarijos direktorius Jensas Munkas Ebbesenas.
Daugeliui ūkių tai reikštų žlugimą. Dabar kiaulienos kainos tokios mažos, kokių nėra buvę 10 metų. O dėl didžiulės sausros vasarą ūkininkai nuėmė menką derlių ir už pašarus moka brangiai.
1992-aisiais Danijoje dar buvo 57 tūkst. kiaulininkystės ūkių, tačiau nuo to laiko jie tik stambėjo. Dabar jų yra 3,2 tūkst., užtat didelių.
Išlikti nusprendę augintojai ėmė paskolas, pirko žemę ir fermas.
Apie 450 įmonių, jau patiriančių sunkmetį dėl menkų kainų, bankams kartu iš viso skolingos 2,7 mlrd. eurų. Kiekviena – vidutiniškai šešis milijonus eurų.
Pinigų metasi patys
Maždaug porą amžių Danijoje visiškai nėra šernų, bet jau kelinti metai jų atklysta iš Vokietijos. 2018-ųjų pradžioje šernų skaičius siekė nuo 50 iki 100.
Todėl Danijos vyriausybė palengvino medžioklės taisykles – leido šernus šaudyti visą parą. Pavyko nušauti apie pusšimtį. Likusieji žiemą viliojami pašaru aptvertuose plotuose, kuriuose po to juos galima patogiai nudobti.
O kad joks šernas, ypač užsikrėtęs virusu, neatkeliautų, ateityje turėtų užtikrinti tvora.
Prie jos statybos prisideda kiaules laikantys ūkininkai. Už kiekvieną kiaulę, parduotą šiais metais, jie mokės 90 Danijos kronų (12 eurų) į asociacijos fondą, kuris apmoka 40 proc. tvoros statybos išlaidų.
