Šiuo metu įstatyme vieno asmens galimų įgyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nėra ribojamas.
Anot ministerijos, Seimo nario siūlymas nėra suderinamas su Konstitucija, nes būtų apribota asmenų teisė įsigyti miškų ūkio paskirties žemę ir užsiimti miškų ūkio veikla, taip pat sukeltų papildomą administracinę naštą asmenims, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nes jie privalėtų gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.
Be to, siūlomas apribojimas užkirstų kelią efektyviam ūkinės veiklos vykdymui privačiuose miškuose, o tai turėtų neigiamos įtakos privačių miškų būklei ir šio sektoriaus konkurencingumui.
„Priėmus siūlomus pakeitimus, valstybinių miškų valdytojams būtų sudarytos palankesnės ūkinės sąlygos ir išskirtinis ekonominis pranašumas privačių miškų savininkų atžvilgiu“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad ribojimą siūloma įvesti siekiant kuo labiau išsaugoti natūralius Lietuvos miškus, apsaugoti juos nuo pavertimo pramoniniais miškais bei siekiant išvengti miškų valdymo koncentracijos kelių privačių korporacijų rankose.
Ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų, o bendras privačių miškų plotas, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, užima 921 tūkst. hektarų – vienam miško savininkui vidutiniškai tenka apie 3,5 hektaro miško.
Daugiau kaip po 1 tūkst. hektarų miško valdančių miško savininkų Lietuvoje yra 25, o jų valdomas bendras miško plotas sudaro apie 75 tūkst. hektarų arba atitinkamai apie 8 proc. visų privačių miškų, todėl, ministerijos nuomone, grėsmės privačių miškų koncentracijai „vienose rankose“ nėra.
