Ekologai sėdi ant teisės aktų parako: žemdirbiai net pradėjo įskundinėti vieni kitus

Vokiečiai nuperka iš lietuvių ekologiškus grūdus, perdirba juos ir ne tik patys valgo ekologiškas kruopas, bet ir parduoda Lietuvai. Tačiau tai, kas vokiečiams atrodo ekologiška, lietuviams – anaiptol ne visada.

Ekologinių ūkių užaugintuose grūduose aptikus taršos pėdsakų žemdirbiams derlių tenka parduoti jau kaip chemizuotą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekologinių ūkių užaugintuose grūduose aptikus taršos pėdsakų žemdirbiams derlių tenka parduoti jau kaip chemizuotą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekologinių ūkių užaugintuose grūduose aptikus taršos pėdsakų žemdirbiams derlių tenka parduoti jau kaip chemizuotą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekologinių ūkių užaugintuose grūduose aptikus taršos pėdsakų žemdirbiams derlių tenka parduoti jau kaip chemizuotą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak V.Genio, daugiausia nerimo visada kelia ekologiniai laukai, esantys greta įprastinio ūkio.<br>„Ekoagros“ nuotr.
Pasak V.Genio, daugiausia nerimo visada kelia ekologiniai laukai, esantys greta įprastinio ūkio.<br>„Ekoagros“ nuotr.
Ekologiniams ūkiams paramos taisyklės ir anksčiau kėlė daug nerimo, prireikė net protestų.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Ekologiniams ūkiams paramos taisyklės ir anksčiau kėlė daug nerimo, prireikė net protestų.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 17, 2019, 12:18 PM

Korupcija. Būtent ja anoniminį skundą surašę ūkininkai kaltina Žemės ūkio ministeriją, metų pabaigoje pakeitusią Ekologinio žemės ūkio taisykles.

Esą pakeitimai ūkininkams suteikia teisę atgaline data atgauti paramą, kurios jie neteko dėl to, kad pažeidė ekologinio ūkininkavimo principus – panaudojo chemikalus.

„Tai korupcinė ministerijos veikla, proteguojanti nesąžiningai ūkininkaujančių interesus ir daranti žalą ne tik ekologijai, bet ir valstybės biudžetui“, – kertama skunde.

Jame išvardytos ir ūkininkų, kurie esą ekologiniuose ūkiuose naudojo chemikalus, pavardės.

Jiems sugrąžinti išmokas neva trukdė iki šiol galiojantys teisės aktai.

„Mūsų žiniomis, netrukus bus pakeistos ir paramos taisyklės, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra galėtų išmokėti paramą ūkininkams.

Šie veiksmai padarys valstybei ir sąžiningai ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams apie 350 tūkst. eurų žalos“, – suskaičiavo anonimai.

Teko kviesti antstolį

Dauguma ES valstybių yra priėmusios tolerantiškus teisės aktus, kurie ekologiškuose produktuose leidžia minimalų taršos kiekį. Mat jos neįmanoma visiškai išvengti dėl kaimynystėje esančių chemizuotų ūkių veiklos.

Bet Lietuvoje laikomasi nuostatos, kad nei dirvožemyje, nei augaluose negali būti jokios chemijos likučių. O tai smarkiai tampo ekologinių ūkių savininkams nervus.

„Pernai pats pasikviečiau „Ekoagros“ atstovus, kad patikrą atliktų kuo anksčiau. Specialistai visuose laukuose paėmė augalų bei dirvos mėginius. Viename aptiko foninės taršos pėdsakų“, – pasakojo nuo 2003-iųjų ekologiškai ūkininkaujantis Dainius Krivičius.

Jo pavardė – viena iš kelių, linksniuojamų skunde.

D.Krivičiaus 470 hektarų ekologinis ūkis yra Biržų rajone, Valkiškių kaime. Ten pat, Biržų krašte, seniai darbuojasi ir dar vienas ekologiškus grikius auginantis ūkininkas, užkliuvęs skundo autoriams.

„Sulaukęs tyrimų rezultatų nusamdžiau antstolį, pasikviečiau „Ekoagros“ atstovą dar kartą. Ir, jiems stebint, iš naujo paėmėme dirvožemio bei augalų mėginius. Išsiunčiau juos tyrimams į kelias sertifikuotas laboratorijas Vokietijoje, kartu ir į tą, į kurią siunčia „Ekoagros“. Atsakymas – augaluose jokios taršos, dirvožemyje – 0,001 mg/kg.

Bet „Ekoagros“ teigia, kad tai – ne įrodymas. Kaip tada apsiginti? Kam ta apeliacinė komisija, jei ji negina ūkininkų ir daro juos teisės aktų įkaitais?“ – sakė D.Krivičius.

Jam pasisekė bent jau todėl, kad derlius įtartiname lauke dar nebuvo nuimtas. Stebint sertifikuotojams ūkininkas jį nukūlė, žirnius išvalė, pasvėrė, supylė į maišus ir per savaitę pardavė kaip įprastinius, nors juose ir nebuvo nė pėdsako taršos. O tai padaręs tęsė javapjūtę.

„O jeigu patikra būtų buvusi atlikta vėliau, kai viskas nukulta? Sertifikatas būtų panaikintas visiems 470 hektarų, nepaisant to, kad žirniai buvo švarūs. Kartu netekčiau ekologinės išmokos už visą ūkį – maždaug 80 tūkst. eurų“, – paaiškino pašnekovas.

Taisyklės pjaunasi

Lietuva yra ES rinkos dalyvė. Iš kitų šalių suvežama ekologiška produkcija su leistinos taršos likučiais ir išrikiuojama mūsų parduotuvių lentynose. Ir pirkėjai tiki, jog tai, kas importuota, yra ypač švaru. Nors Vokietijoje leidžiama tarša siekia iki 0,001, kitose valstybėse – iki 0,002 mg/kg.

„Galima palyginti: chemizuotuose ūkiuose grūdų kilograme randama apie 2 miligramus pesticidų, ekologiniame – 0,001 miligramo – tai jau 2000 kartų mažiau.

Tad ar mes kvaili, kad purkštume pesticidus? Tokios koncentracijos jie neturėtų jokio poveikio“, – aiškino D.Krivičius.

Pasak jo, apskritai taisyklės, saistančios ekologinių ūkių veiklą, yra sunkiai suprantamos.

„Vienos yra susijusios su sertifikavimu, kitos – su ekologiniu ūkininkavimu, trečios – su paramos administravimu. O pastarosios dar ir pjaunasi tarpusavyje: pagal vienas sankcijos už foninę taršą nėra griežtos, pagal kitas – parama atimama visam ekologiniam ūkiui.

Pavyzdžiui, būna atvejų, kai foninės taršos randama grūduose, tačiau žemėje jos nėra. Ir vis tiek tam laukui panaikinamas ekologinis statusas. Arba randama taršos viename lauke, o visuose kituose – nieko. Bet visas derlius nurašomas – jį tenka parduoti kaip chemizuotą.

Esame šalia dirbančių ūkininkų įkaitai. Bet su visais kaimynais juk nesusipyksi, kamerų laukuose nepristatysi.

Gerai bent jau tiek, kad nuo 2021 metų, kaip kad numato ES direktyva, pati sertifikavimo įstaiga turės aiškintis, kas paskleidė taršą. O dabar mes ne dirbame, bet ginamės“, – sakė ūkininkas.

Grėsmė – iš gretimų laukų

Ukmergės rajone ūkininkaujantis Valentinas Genys įprastinį ūkį ekologiniu pavertė prieš 13 metų. Pasak jo, daugiausia nerimo visada kelia ekologiniai laukai, esantys greta įprastinio ūkio.

„Jeigu kaimynai nupurškia savo laukus piktžoles naikinančiais herbicidais, dar pusė bėdos, nes tai įmanoma pastebėti – augalai ima gelsti.

Kai taip nutinka, tenka elgtis taip, kaip numatyta, – išsikviesti „Ekoagros“ specialistus.

Tuomet tam laukui suteikiamas kitas statusas, ir nukūlus tai, kas užauginta, parduodama kaip įprastinė produkcija.

Bet yra gausybė kitokių augalų apsaugos priemonių, todėl atsiranda foninės taršos grėsmė. Jautiesi taip, lyg būtum įsikirtęs į koją: nežinai, pateko jos ant augalų ar ne“, – kalbėjo V.Genys.

Jis sakė, kad apsauginės zonos, skiriančios ekologinį lauką nuo įprastinio, neįmanoma palikti – pučiant vėjui tarša pasklinda vos ne kilometro pločiu ir čia dar gali būti aptikta chemikalų likučių.

„Vadinasi, su bet kuriuo ekologiškai ūkininkaujančiu žmogumi, jeigu tik jis kam nors nepatinka, taip galima susidoroti.

Todėl mes, ekologai, siekiame, kad Lietuvoje įsigaliotų tokie pat reikalavimai kaip Vakarų Europoje“, – sakė V.Genys.

Vadžių valdžia neatleido

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Martyno Žilionio, gruodžio 27 dieną pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės reglamentuoja ne paramos ar išmokų teikimą, o ekologinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą, ekologinės gamybos proceso kontrolę, augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės ir kitų produktų gamybą, pagalbinių medžiagų naudojimą.

„Pakeisti taisykles buvo nutarta dar 2018 metų rugsėjį Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tarybos posėdyje. Taisyklių pakeitimo projektas buvo viešai paskelbtas, pastabas ir pasiūlymus galėjo teikti visi suinteresuoti asmenys.

Pakeistos taisyklės nesuteikia teisės gauti paramą už plotus, kuriuose buvo naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje cheminės medžiagos. Taisyklės taikomos ne išimtinai keliems, o absoliučiai visiems asmenims, norintiems verstis ekologiniu žemės ūkiu“, – teigė M.Žilionis.

Tyrimų duomenys ne visiems palankūs

Tomas Demikis

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovas

„Mūsų įstaiga ima mėginius iš ekologinių ūkių ir siunčia juos į akredituotas laboratorijas tyrimams atlikti.

Pesticidų likučių grūduose gali atsirasti ir dėl to, kad jie sąmoningai naudojami, ir dėl kaimyninės taršos ar neišvalytų gamybos įrenginių. Reglamentas numato, kad taršos išvengti privalo pats ūkininkas.

Tam šalia chemizuotų laukų įrengiamos apsaugos juostos, tariamasi su kaimynais, kad jie nepurkštų savo pasėlių greta ekologinių laukų.

Ūkininkai, kurių laukuose ar produkcijoje randama pesticidų likučių, dažnai gindamiesi aiškina, kad tai – foninė tarša. Tačiau tyrimų statistika parodo, kad ji nustatoma visuose ūkininko laukuose, nors jie išsimėtę po keletą rajonų.

Atliekame daug tyrimų, daugumoje produktų ar dirvožemio mėginių nėra taršos pėdsakų. Bet būna ir tokių atvejų, kai paaiškėja, kad išties kaimyninis ūkis naudojo pesticidus ir nebuvo imtasi pakankamų prevencijos priemonių.

Jei pavyksta rasti kaltą asmenį, kuris padarė nusižengimą – purškė augalų apsaugos priemones esant dideliam vėjui ar pasėliuose naudojo neleistinas augalų apsaugos priemones, ekologiškai ūkininkaujančiam žemdirbiui belieka kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą dėl administracinio pažeidimo fiksavimo, o patirtus nuostolius išsiieškoti civiline tvarka.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.