Privatus miškų sektorius: kokiomis kryptimis suka švedai ir latviai?

Lietuvoje aplinkosaugos entuziastams visuomenėje ir kai kuriems politikams siekiant išplėsti saugomas teritorijas šalies miškuose ir eiti ribojimų keliu, kaimyninės šalys vis daugiau dėmesio skiria privačios nuosavybės apsaugai ir miškų ūkio veiklos švietimui.

Švedai konstituciškai pripažino, kad saugomos teritorijos nėra absoliuti duotybė.<br> A.Srėbalienės asociatyvi nuotr. 
Švedai konstituciškai pripažino, kad saugomos teritorijos nėra absoliuti duotybė.<br> A.Srėbalienės asociatyvi nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 24, 2019, 5:01 PM

Švedijoje pradėjus vis didėti miškų ūkio ribojimų mastui tiek valstybei, tiek privatiems miškų savininkams priklausančiuose, bet saugomose teritorijose esančiuose miškuose, privačių miškų savininkų federacija „LRF Forest“ kreipėsi į Konstitucinį šalies teismą, kuris išaiškino, kad Aplinkos apsaugos ir Miškų įstatymai nėra suderinti su Konstitucijos nuostatomis, saugančiomis privačią nuosavybę.

Nustatyta, kad net jeigu tai visuomeninės paskirties teritorijos ar nacionalinės svarbos objektai, ūkinės veiklos apribojimai privačiuose miškuose galimi tik susitarus su savininkais arba sumokėjus jiems adekvačias kompensacijas.

Švedų valdančiosios socialdemokratų ir žaliųjų partijos bei centristai su liberalais sausio pradžioje susitarė ir paskelbė 73-ųjų punktų programą, kuria bus siekiama „saugoti ir stiprinti privačią miško nuosavybės teisę“.

Taip pat bus peržiūrimas aplinkos apsaugos reglamentavimas, įvedama kompensacijų privatiems miško savininkams tvarka. Tikimasi naująsias taisykles priimti iki 2021-ųjų.

Be to, Švedijos miško ir žemių savininkų asociacijos kreipėsi į vyriausybę, prašydamos nedelsiant peržiūrėti šių metų biudžetą. Jį kartu su krikščionimis-demokratais rengusi nuosaikių dešiniųjų partija nusprendė sumažinti kompensacijoms skirtas išlaidas 200 mln. Švedijos kronų (apie 19,5 mln. eurų).

Tiesa, partijų susitarimas atsidūrė politiniame sūkuryje, nes Švedijos socialdemokratų ir žaliųjų partijos mažumos vyriausybė yra viena silpniausių per visą šalies istoriją, o po 2018 m. eilinių parlamento rinkimų ministrų kabinetas nebuvo patvirtintas iki pat sausio 21 d.

Privačių miškų savininkų federacijos „LRF Forest“ Svenas Erikas Hamaaras nuogąstavo, kad dėl to susitarime numatytos gairės gali likti nerealizuotos.

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovas Lietuvoje Aidas Pivoriūnas mano, kad Švedija žengė svarbų žingsnį ir Lietuva turėtų imti iš jos pavyzdį.

„Švedai konstituciškai pripažino, kad saugomos teritorijos nėra absoliuti duotybė ir jog privačios nuosavybės apsauga yra ne ką mažiau svarbesnis visuomenės principas. Mūsų Konstitucijoje taip pat parašyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik teisingai atlyginus. Tačiau pas mus saugomos teritorijos tapo šventesnėmis už šventas karves. Siūlytume atlikti valstybinį auditą ir peržiūrėti, ar tikrai saugomos teritorijos yra tinkamai išskirtos“, – tikina A. Pivoriūnas.

Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį ir į artimesnius kaimynus. Latvijoje Privačių miškų savininkų asociacija (LMIB), bendradarbiaudama su Latvijos gamtos apsaugos fondu, vykdo projektą, kurio tikslas – išvengti konfliktinių situacijų tarp privačių miškų savininkų ir šią sritį prižiūrinčių valstybės institucijų dėl veiklos miškuose, esančiuose saugomose teritorijose.

„Praėjusiais metais Latvijoje miško savininkai kartu su aplinkosaugos specialistais vykdė didelės apimties projektą, beje, finansuojamą tikslinėmis valstybės lėšomis, siekdami išsiaiškinti, ar saugomos vertybės Latvijos privačiuose miškuose yra tinkamai apsaugotos ir ko trūksta tinkamam jų saugojimui.

Miškų savininkams pateiktos rekomendacijos, kaip planuoti ūkinę veiklą savo valdomame miške taip, kad nebūtų pažeistos vertybės.

Tokie projektai praverstų – tai būtų žymiai naudingiau miškams ir gamtai apskritai, nei dirbtinis ir be pagrindo plečiamas saugomų teritorijų tinklas, kaip kad daro pas mus“, – sako Lietuvos Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas A. Pivoriūnas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.