Ramina: sergančių karvių mėsą į Lietuvą patekti negalėjo

G. Čereška tikina, kad tokia mėsa į Lietuvos gamyklas ar prekybos vietas patekti negalėjo. Anot pašnekovo, iš Lenkijos į Lietuvą dažniausiai įvežama paukštiena, kiauliena ir jautiena, tačiau pastarosios kiekiai nėra dideli, nes Lietuva reikiamų jautienos kiekiu praktiškai apsirūpina pati.

 Lenkijos televizijos TVN paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip sunkiai paeinantys galvijai iš sunkvežimių buvo tempiami į skerdyklą Mazovijos regione. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Lenkijos televizijos TVN paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip sunkiai paeinantys galvijai iš sunkvežimių buvo tempiami į skerdyklą Mazovijos regione. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt

Jan 28, 2019, 3:19 PM

G. Čereška tikina, kad tokia mėsa į Lietuvos gamyklas ar prekybos vietas patekti negalėjo. Anot pašnekovo, iš Lenkijos į Lietuvą dažniausiai įvežama paukštiena, kiauliena ir jautiena, tačiau pastarosios kiekiai nėra dideli, nes Lietuva reikiamų jautienos kiekiu praktiškai apsirūpina pati.

Kaip teigia G. Čereška, apie kiekvieną siuntą privaloma informuoti. Be to, vykdomas pasienio patikrinimas, ypač su Lenkija: „Šiaip apie kiekvieną siuntą, įvežamą į Lietuvą iš bet kurios šalies, turi būti pranešama. Jautienos dažniausiai atsiveža didesnės mėsos įmonės, nes joms didesnis jautienos poreikis. Kiekviena siunta yra patikrinama.“

Patikrinimus pasienyje vykdo mobiliosios muitinės grupės, dalyvauja VMVT pareigūnai. Per metus, anot G. Čereškos, atliekama apie 800 patikrinimų.

„Nustatome ir nelegalių įmonių. Vykdomos priemonės kovai su šešėliu, bet tai dažniau paukštienos ir kiaulienos atvejai. Atvejų su jautiena nepasitaikė. Visus atvejus mes perduodame tirti institucijoms, prokuratūrai, užvedamos bylos dėl nelegalios veiklos, dėl klastočių ir neatsekamos mėsos, kurią iš karto siunčiame sunaikinti. Tokios įmonės likviduojamos“, – sako G. Čereška.

Pašnekovo aiškinimu, mažai tikėtina, kad Lenkijos situacija gali pasikartoti Lietuvoje: „Tokių pažeidimų, kad nebūtų dokumento, nenustatyta. Turėjome informacijos apie higienos, laikymo sąlygų pažeidimus. Kad tie dalykai vyktų Lietuvoje, galima sakyti, neįmanoma, nes vis dėlto sergančius gyvulius draudžiama skersti.“

VMVT atstovo teigimu, kiekvienoje skerdykloje yra veterinarijos gydytojas, kuris vienintelis gali prieiti prie gyvulių antspaudų. Gyvulį išvežus iš ūkio, pardavimus ar jam kritus, apie tai turi būti pateikta informacija specialioje sistemoje, nurodant konkretaus gyvūno numerį.

Skerdykla gavusi galviją, taip pat turi informuoti, kad gyvūnas paskerstas. Antspaudai yra griežtai veterinarijos gydytojo žinioje. Niekam jie be jo neprieinami. Be abejo, žinome apie Lenkijos tokius atvejus ir dėl to mes esame sustiprinę įvežimo kontrolę, ypač iš Lenkijos“, – LRT RADIJUI sako G. Čereška.

Ši paviešinta medžiaga šalyje sukėlė nerimą, ar parduodama mėsa nekelia grėsmės sveikatai. Specialistai ragina Lenkijos vyriausybę imtis skubių priemonių ir ištirti padėtį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.