„Trijų Baltijos šalių ministrai sutarėme, kad laikomės griežtai įsispyrę raudonos linijos – 100 proc. ir ne mažiau (tiesioginių išmokų, – ELTA). Ką siūlo EK, mums netinka. Lygiai tos pačios pozicijos laikosi mūsų šalis vadovybė. Baltijos šalių ministrai buvo susitikę su už biudžetą atsakingu eurokomisaru G. Oettingeriu ir jo žinutė yra tokia, kad jisai turi nuojautą, kad būtent Baltijos šalių žemės ūkis gaus daugiau pinigų nei yra EK pasiūlyta“, – ketvirtadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje sakė G. Surplys.
ELTA primena, kad Lietuvos žemdirbiai siekia, jog jų gaunamos tiesioginės išmokos susilygintų su tomis, kurias gauna Vakarų Europos ūkininkai.
Naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu.
Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, tai sudarytų 79 proc. ES vidurkio.
Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).
