Valstiečiai nori, kad kiti šertų nustekentą karvę

Dėvėtą daiktą dovanoti lengviau, be to, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, ypač jei jis nuvarytas. Atrodo, būtent dėl to valstiečiai dabar tokia lengva ranka atiduoda iki šiol valdytą Žemės ūkio ministeriją koalicijos Seime partneriams.

 Žemės ūkio ministras G.Surplys (kairėje) atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Žemės ūkio ministras G.Surplys (kairėje) atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žemės ūkio ministras G.Surplys (kairėje) atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žemės ūkio ministras G.Surplys (kairėje) atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žemės ūkio ministras G.Surplys (kairėje) atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žemės ūkio ministras G.Surplys (kairėje) atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune jau atidaryta, bet keltis į ją darbuotojai iš Vilniaus nenori.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 18, 2019, 6:02 AM, atnaujinta Jul 18, 2019, 10:15 AM

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną projektas tampa ne tik jo paties karikatūra, bet ir rimta problema valdantiesiems valstiečiams – jis baigia supjudyti juos su pagrindinėmis žemdirbių ir ūkininkų organizacijomis.

„Diversija“ – taip ministerijos vadovybės politiką apibūdina kai kurių šių oganizacijų vadovai.

Be to, muilo burbulu virsta pažadai, kad Kaune atidaryta veidrodinė ministerija leis sutaupyti biudžeto lėšų. Atrodo, yra priešingai – ji tampa tų lėšų siurbimo šaltiniu.

Tačiau iš pradžių pinigai šiam „taupymui“ buvo imami iš ūkininkams skiriamos nacionalinės paramos, o dabar ketinama jų atrėžti iš darbuotojų atlyginimų fondo.

Bando atmesti kritiką

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atmeta bet kokią kritiką dėl to, kaip ministerija perkeliama į Kauną, ir toliau aiškina, kad šis projektas labai sėkmingas ir naudingas ne tik žemės ūkio politikai, bet ir visai Lietuvai.

Jokių bėdų dėl darbuotojų perkėlimo į Kauną taip pat esą nėra. Jis, kaip ir kai kurie kiti šios valdžios lyderiai, kartoja, kad taip įgyvendinama regionų atgaivinimo politika.

Vadinamoji veidrodinė ŽŪM buvo atidaryta Kaune šių metų balandžio pradžioje. Ji turi užtikrinti ministerijos veiklos tęstinumą iki tol, kol visa ministerija iš sostinės bus galutinai perkelta į Kauną – iki 2020-ųjų kovo mėnesio.

Kur veiks naujoji ministerija, kol kas nėra iki galo aišku. Tarp pretendentų nuomoti jai patalpas – ir dabartinio Kauno mero, valstiečių sąjungininko Visvaldo Matijošaičio verslas.

Nenori keltis į Kauną

Ministerijos vadovybė yra nekart skelbusi, kad šis perkėlimas leis per metus sutaupyti daugiau kaip 200 tūkst. eurų ir atsipirks per 5 metus.

Tačiau tuo vis atviriau ir karščiau abejoja ir žemdirbių bei ūkininkų organizacijos, ir patys ministerijos darbuotojai, kurie iš peties pliekia šį persikraustymą.

Pasak ministerijos profsąjungos, šiuo metu Kaune nedirba net tie 28 žmonės, apie kuriuos yra anksčiau skelbta. Iš tiesų ten esą dirba dar mažiau – 21.

Anot ministerijos darbuotojų, iš jos jau išėjo 70 žmonių, artimiausiu metu ketina išeiti dar daugiau.

Pagrindinis motyvas – nenoras keltis į Kauną, nes tai esą sujauktų ir darbą, ir gyvenimą.

Būtent šį sumaištis tarp ministerijos darbuotojų ir struktūroje yra vienas pagrindinių žemdirbių bei jų organizacijų nuogąstavimų.

Jie mano, kad ministerija tiesiog nebesugebės atlikti net būtiniausių savo funkcijų – ką jau kalbėti apie europinių lėšų skirstymo politiką, kovą už šalies žemdirbių interesus Briuselyje ar kovą su ilgalaike krize, kuri gresia dėl šiemetinės sausros.

Nuskriaudė ir telyčias

Bet iš kurios kišenės paimti pinigų naujajai ministerijai Kaune finansuoti?

Tiksliau, iš kurių kišenių imti pirmiausia ir daugiausia?

Šiais metais ministerijos vadovybė sukėlė tikrą audrą, ėmusi ir pasisėmusi jų iš pačių ūkininkų kišenių. Tiksliau, iš nacionalinės paramos, kuri turi būti skiriama mėsinių galvijų augintojams.

Dar šių metų pavasarį žemės ūkio ministras G.Surplys iš buliams, karvėms ir telyčioms auginti skirtos paramos nubraukė kone 9 mln. eurų. Gegužę jis taip drastiškai sumažino sumą, kurią pats buvo savo įsakymu patvirtinęs metų pradžioje.

Taigi, iš 9,38 mln. eurų nacionalinės paramos šių gyvulių augintojams liko tik 0,68 mln. eurų. Dalis paimtų lėšų skirta įvairioms reikmėms, o dalis – būtent ministerijos perkėlimui finansuoti.

Atėmė ir iš valdininkų

Dar papildomų lėšų ministerijos vadovybė nutarė ieškoti joje liekančių darbuotojų kišenėse. Iš atlyginimams skirto fondo sumanyta paimti 865 tūkst. eurų. Juos sugalvota skirti būtent patalpų Kaune nuomai.

Tačiau tai – ne visos lėšos, kurių, ministerijos apskaičiavimu, reikės šioms reikmėms per 2021 ir 2022 metus, bet didžiausia jų dalis. Esą reikės beveik milijono eurų, tad likusi šios sumos dalis bus sugraibyta iš „kitų finansavimo šaltinių“ ar „sutaupytų lėšų“.

Valstiečiams – nuosprendis

Tai sukėlė didžiulį ministerijos darbuotojų pasipiktinimą.

„Nežinau, kaip bus toliau. Mes, aišku, kreipėmės į ministeriją dėl tų iš mūsų paramos paimtų lėšų, bet tik sulaukėme atsakymo, kad tos lėšos mums bus grąžintos, ir tiek“, – „Lietuvos rytui“ sakė Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

Paklaustas, ar jis tikisi, kad tokie pažadai bus išpildyti, jis tiktai gūžčiojo pečiais.

Pasak M.Kinderio, jis pats ir jo organizacija nesupranta ministerijos perkėlimo iniciatyvos – ne tik dėl to, kaip ji yra įgyvendinama, bet ir iš principo.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus buvo dar griežtesnis. „Nusikaltimas“ ir „diversija“ – taip jis vertino tiek ministerijos, tiek valdžios apskritai elgesį.

„Kaip galima imti ir paimti pinigus, kurie yra jau suplanuoti skirti kitiems dalykams?

Juk tai ne tik nusižengimas bet kokiems elementariems biudžeto planavimo principams. Tai – nusikaltimas“, – piktinosi A.Svitojus.

Pasak jo, pats ministerijos perkėlimas į Kauną, pridengiamas „regionų vystymu“, – niekinis ir beprasmis.

A.Svitojaus teigimu, vyksta priešingai – regionai toliau nyksta, o tokia politika, kokia įgyvendinama žemės ūkyje, šį nykimą tik dar labiau spartina.

Tad vienintelė priežastis, pasak jo, greičiausiai yra noras mapinuliuoti ministerijos nekilnojamuoju turtu ir iš to pasipelnyti: „Naujasis prezidentas ir vėl kalba apie regionus, kurie, galima sakyti, griūva. Visos šalys, visos didžiosios imperijos stengiasi investuoti į regionus, o mes darome priešingai.“

Pasak jo, vienintelis padarinys, kurį turės ministerijos perkėlimas, – visiškai sutriks jos veikla ir pati žemės ūkio politika.

„Katastrofa. Diversija“, – taip A.Svitojus įvertino valstiečių ketinimus apskritai atsisakyti ŽŪM ir perduoti ją koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“.

Anot rūmų pirmininko, tai reikš naują sumaištį ir nežinomybę, kurių bangos ir taip jau nusiaubė žemės ūkį: „Vien per šiuos kelerius metus buvo vienas ministras, po to – kitas. Na, šis, nors ir kalbų rašytojas, jau pradėjo suprasti darbą ir sritį, kuriai vadovauja. Ir dabar štai vėl – naujas ministras, kuris turės perimti darbus likus vos metams iki rinkimų.

Vienas sako: auginkit tą ir sėkit tą, kitas – priešingai. Trečias vėl kitaip siūlo. Žiūrėk, tuoj bus apskritai tiesiai šviesiai pasakyta, kad žemės ūkis nebeturi perspektyvos. O kaimui reikia tikėjimo ateitimi, pastovumo ir stabilumo.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.