A.Palionis norėtų, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) liktų sostinėje, nors jo pirmtakas Giedrius Surplys jau išsirinko patalpas Kaune, tiesa, nuomos sutarties dar nepasirašė. Mat valdančiųjų užmojams iškelti ministeriją į Kauną nepritaria ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Tačiau A.Palionis „Lietuvos rytui“ pripažino nežinąs, ar užteks prezidento paramos, nes ŽŪM perkėlimas buvo vienas pagrindinių valstiečių rinkimų pažadų.
– Gavote postą, bet ar turėsite kam vadovauti? Nemažai ministerijos darbuotojų jau susirado kitus darbus, o daugelis likusiųjų irgi nežada kraustytis į Kauną. Ką darysite likęs be pavaldinių? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Palionio.
– Dirbsime, bet labai noriu, kad žmonės neišsibėgiotų bent kol nebus susitarta dėl naujos finansinės perspektyvos.
Žinau griežtą premjero Sauliaus Skvernelio poziciją, tačiau po atostogų bandysiu su juo apie tai dar kalbėtis.
– Tačiau kol politikai kalbasi, darbuotojai neša prašymus išeiti iš darbo. Ar ne per ilgai užsitęsė sumaištis dėl kraustynių?
– Iš tiesų nežinomybė trukdo.
Žinau, kad iš pareigų, jei ministerija bus keliama į Kauną, ketina trauktis ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Mindaugas Palionis (pavardė – sutapimas. – Red.).
Jis gerai pažįsta Briuselio koridorius ir jo praradimas būtų ypač skausmingas.
Kalbuosi ir su kitais iš ministerijos išėjusiais darbuotojais, kuriuos norėčiau susigrąžinti. Bet nežinau, kokia bus ministerijos struktūra. Galbūt bus leista kai kuriuos skyrius dar kurį laiką palikti Vilniuje.
– Ar tokia nežinomybė nebaugina?
– Suprantu, kad sunku rasti specialistų, kurie galėtų iš karto įsitraukti į darbus. Šiuo atveju neužtenka vien ateiti į darbą, dar reikia suprasti, nuo ko ir kaip jį pradėti.
Bus sunku, todėl bandysiu įtikinti premjerą, kad sprendimas perkelti ministeriją būtų įgyvendinamas pamažu.
– Matote galimybę rasti kokį nors kompromisą?
– Įsivaizduoju, kad gal būtų galima į Kauną perkelti tik dalį padalinių. Bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių.
Svarbu, kad vykstantys pokyčiai nepakenktų deryboms dėl naujos ES finansinės perspektyvos.
– Ar tai pagrindinis jūsų argumentas?
– Manau, jis rimtas, nes pakrikus ministerijai mes šiose derybose galime susilpnėti. Naujai atėję žmonės gali nežinoti visų niuansų, kuriuos išmano dabartiniai darbuotojai.
Bet aš nesakau, kad reikėtų iš viso stabdyti ministerijos perkėlimą, galbūt būtų protinga kai kuriuos jos padalinius palikti Vilniuje. Juk ir premjeras sakė, kad ministro kabinetas bus ir Vilniuje, ir Kaune.
– Jūs įsivaizduojate darbą tarp dviejų kabinetų?
– Sunkiai. Bet faktas, kad ministras turės keliauti ir į Vyriausybės posėdžius, ir į Seimą. Atrodo, kad reikės turėti ir dvi sekretores, bet man kol kas sunku kalbėti, kiek šis sprendimas padės sutaupyti ar atvirkščiai, nes dar nesu matęs sąnaudų ir naudos analizės.
Tokie sprendimai visada turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę.
– Ar jums ne keista, kad valstiečiai taip lengvai koalicijos partneriams atidavė ŽŪM, kuri lyg ir turėjo būti šios partijos bastionas?
– Į šį klausimą turėtų atsakyti patys valstiečiai. Bet kokiu atveju derybose apie tai nebuvo kalbėta, o ministerijos pasidalytos pačioje jų pabaigoje ir gana greitai.
Tiesa, kilo ginčų dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios valstiečiai nesutiko perleisti, matyt, todėl, kad pastaruoju metu jai yra kuo pasigirti.
– Ko turbūt negalima pasakyti apie jums atitekusią ŽŪM? Ar valstiečiams su ja nepasisekė dėl G.Surplio, ar buvo ir kitų priežasčių?
– Man būtų neetiška vertinti G.Surplio veiklą. Tiesą sakant, su ja mažai teko susidurti.
Kiek teko girdėti, ūkininkai nebuvo viskuo patenkinti, atsiliepimų buvo įvairių.
– Ką per likusius vienus metus iki rinkimų realiai galima nuveikti?
– Nemanau, kad reikia daryti tik tuos darbus, kurie matomi per rinkimus.
Žmonės įvertina ir kasdienį rūpinimąsi jais. Pavyzdžiui, specialaus melioracijos fondo steigimas jiems galėtų būti didelė paspirtis.
– Esate užsimojęs derantis su ES dėl tiesioginių išmokų kažkaip suvienyti Baltijos šalių ir Lenkijos pastangas. Kokio tikslo sieksite?
– Dabar sutarta kartu reikalauti, kad tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams 100 proc. ES šalių vidurkį pasiektų po septynerių metų. Bet gal Dievas duos, ir mums nereikės tiek laukti.
