Tokia lengvata gali pasinaudoti 2 236 žemės ūkio subjektai. Kauno rajono savivaldybės biudžetui tai kainuos apie 60 tūkst. eurų.
Savivaldybės atstovų teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgus į ūkininkų prašymus ir Vyriausybės paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją.
„Lietaus stygius ir kaitra šią vasarą pridarė daug nuostolių pasėliams. Retai sudygo vasarojus, daržovės ir kitos vasarinės kultūros.
Prognozuojama, kad vasarinių kultūrų derlius bus dukart mažesnis nei ankstesniais metais“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika.
Susiję straipsniai
Sausra prasidėjo jau balandį, kai vyko sėja. Tą mėnesį vidutiniškai iškrito 1 mm kritulių ir buvo 330 saulėtų valandų.
Gegužės pradžioje būta didelių šalnų, vietomis – iki minus 7°C. Daugeliui ūkininkų jos nušaldė vasarinius javus – miežius, kviečius, taip pat žydinčius sodus, uogienojus.
Birželio mėnesį kritulių vėl buvo mažai, kai kuriomis dienomis temperatūra pakildavo iki 35 laipsnių.
Didelių nuostolių patyrė gyvulių augintojai. Išdžiūvusios ganyklos davė 2/3 mažesnį žolės derlių, ūkininkai neturėjo kur ganyti galvijų, paruošė mažiau pašarų žiemai.
„Šis tarybos sprendimas, žinoma, neišspręs visų ūkininkų problemų, bet solidarumas su žmonėmis, kurie pasirinko sunkią žemdirbio profesiją, yra būtinas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 m. dėl liūčių patirtų nuostolių žemdirbius buvo visiškai atleidusi nuo žemės mokesčio.