Kuriama tvarka, kaip iš gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų išpirkti perteklinę žemę

Seime skinasi kelią pataisos, nustatančios detalesnes sąlygas, kaip iš gyvulininkyste užsiimančių ir dėl to daugiau kaip 500 hektarų žemės galinčių turėti ūkininkų, valstybė išpirktų perteklinius sklypus.

Seime skinasi kelią pataisos, nustatančios detalesnes sąlygas, kaip iš gyvulininkyste užsiimančių ir dėl to daugiau kaip 500 hektarų žemės galinčių turėti ūkininkų, valstybė išpirktų perteklinius sklypus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seime skinasi kelią pataisos, nustatančios detalesnes sąlygas, kaip iš gyvulininkyste užsiimančių ir dėl to daugiau kaip 500 hektarų žemės galinčių turėti ūkininkų, valstybė išpirktų perteklinius sklypus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sniegė Balčiūnaitė, BNS

Sep 24, 2019, 4:16 PM, atnaujinta Sep 24, 2019, 4:20 PM

Išpirkti žemę ir toliau būtų galima tik tada, jei sumažėtų ūkininko turimų gyvulių skaičius arba gyvulininkystei plėtoti įsigytą žemę ūkininkas nuspręstų perleisti kitiems.

Apie šias aplinkybes, skirtingai negu dabar, ūkininkas pats turėtų pranešti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), tą jis privalėtų padaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Pagal naują tvarką valstybė žemę išpirkti už tą pačią kainą, kurią įsigydamas ją sumokėjo ūkininkas, tačiau ji negalėtų būti didesnė už vidutinę rinkos vertę, nustatomą pagal žemės verčių zonų žemėlapius.

Jei ūkininkas nesutiktų parduoti perteklinės žemės valstybei, NŽT, gindama viešąjį interesą, su ieškiniu kreiptųsi į teismą. Jei ūkininkas atsisakytų rengti žemės valdos projektą, kuriuo atidalijama žemės sklypo dalis, jį parengti turėtų NŽT, o atliktų darbų verte būtų mažinama išperkamos žemės kaina.

Už tokias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 86 Seimo nariai. Prieš buvo „valstietis“ Audrys Šimas, dar 20 parlamentarų susilaikė. Galutinis balsavimas dėl pakeitimų numatytas vėliau.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma prognozavo, kad pataisos, jeigu jas Seimas priims, apsunkins NŽT darbą, kuri turės kontroliuoti ūkininkus, ar jų turima žemė viršija 500 ha plotą ir ar tas viršijimas yra leistinas.

„Užsukame tokias bereikalingas formalias biurokratines procedūras ir apsunkiname darbą NŽT, kuri turės kontroliuoti ar tų gyvulių nesumažėjo, kiek sumažėjo, pranešė, nepranešė. Dabar esame įkaitais tos sukurtos privilegijos atskiriems (gyvulininkyste užsiimantiems – BNS) ūkininkams“, – tvirtino J. Razma.

Jis siūlė gyvulius auginantiems ūkininkams nebetaikyti išlygos ir nebesiekti žemės dydžio su gyvulių skaičiumi.

„Pasakyti, kad visi piliečiai yra lygūs ir gali turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ir kaip nori, taip ten ir ūkininkauja. Ar augina grūdines kultūras, ar verčiasi gyvulininkyste, bet valstybė nustatytų tą limitą visiems vienodą“, – pabrėžė J. Razma.

Įstatymas dabar numato, kad ūkininkas ar susiję asmenys Lietuvoje gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės.

Šis ribojimas netaikomas, jei dirbama žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.