Pradėti verslą regione moterį paskatino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (KPP), kuri per kelerius pastaruosius metus kaimo vietovėse padėjo startuoti beveik tūkstančiui mažų įmonių.
Pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įgyvendinamos KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama pagal ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ parama verslo pradžiai kaimo vietovėse tęsiama ir šiemet. Įgyvendinant programą didžiausias išmokos dydis vienam paramos gavėjui gali siekti nuo 18,8 tūkst. eurų iki 37,6 tūkst. eurų, priklausomai nuo sukurtų darbo vietų.
Skatinant ekonomiką ir mažinant bedarbystę kaimo vietovėse šiai veiklos sričiai papildomai skirta 20 mln. eurų. Ši parama skirta kurti naujus verslus ir darbo vietas kaime ne žemės ūkio sektoriuje. Dėl COVID-19 išaugo darbo neturinčių asmenų skaičius, kuriems padėti galėtų parama verslui pradėti.
Šiuo metu ypač aktualu mažinti socialinę įtampą dėl padidėjusio nedarbo kaimo vietovėse, tai taip pat ir paskata kurtis mažiems verslams, kurie būtų labiau pasiskirstę teritoriniu atžvilgiu, būtų sukuriamos įvairios paslaugos, labiau prieinamos žmonėms, nutolusiems nuo didžiųjų šalies miestų. Prasidėjo paraiškų pateikimas
Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė pastebi, kad regionų gyventojams nestinga verslo idėjų, kurias nesunku paversti verslo planais, todėl dabar geriausias laikas pradėti.
Paraiškos priimamos nuo gegužės 18 iki birželio 15 dienos. Paraiškas galima teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie ŽŪM teritoriniuose padaliniuose, taip pat elektroniniu būdu, naudojantis ŽŪM informacine sistema ŽŪMIS adresu www.zumis.lt. Per sistemą paraiškos priimamos iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
I. Budzevičiūtė atkreipia dėmesį, jog programos parama anksčiau pasinaudoję gyventojai šiandien sėkmingai valdo mažas nuosavas įmones ir sėkmingai kuria verslą. Taip kaimo vietovėse kuriamos ir vystomos mažosios įmonės, vyksta ekonominė plėtra, skatinama socialinė įtrauktis ir mažinamas skurdas.
Svarbiausia – ryžtis pirmam žingsniui
Kepyklą Raseinių rajone įkūrusi ir apylinkių turgavietėse natūraliais duonos gaminiais prekiaujanti D. Bartkevičienė prisimena, kad dalyvaujant programoje teko užpildyti nemažai dokumentų, tačiau labai padėjo geranoriški NMA atstovai.
„Tokio kruopštaus ir atsakingo darbo ėmiausi pirmą kartą, trūko žinių, jaučiau įtampą. Agentūros specialistai, vertintojai ir patarė, ir ramino“, – pripažįsta D. Bartkevičienė.
Paraiškas pildantiems fiziniams bei naujai įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims ji pataria susipažinti su aktualia informacija ir sudaryti itin nuoseklų veiksmų planą, kad visa žingsnių seka būtų paprasta ir aiški.
Taip pat, anot D. Bartkevičienės, labai svarbu realiai įvertinti lūkesčius ir verslui įkurti reikalingas lėšas. „Vizija neturi būti pernelyg atitrūkusi nuo realybės“, – konstatuoja kepyklos savininkė.
Pašnekovė pataria kruopščiai žymėti ir apskaičiuoti visas planuojamas bei esamas išlaidas – tai labai padeda tiek pildant paraišką, tiek atsiskaitant už gautą paramą, tiek valdant įmonę ir verslą.
Rokiškio rajone baidarių nuomos verslu užsiimantis Oskaras Tička sako, kad KPP parama svariai prisidėjo prie sėkmingo starto.
Vertindamas savo patirtį O. Tička atkreipia dėmesį, kad paraiškas gali tekti papildyti ar koreguoti, todėl tam būtina numatyti papildomo laiko.
Lėšų skyrimas
D. Bartkevičienės, O. Tičkos verslai ir dar beveik tūkstantis smulkių verslų kaimo vietovėse nuo 2014 metų sulaukė paramos savo sumanymams pradėti ne žemės ūkio veiklą – projektai atitiko Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytas veiklas. Kai kurie paramos gavėjai pasinaudojo galimybe vykdyti keletą remiamų ekonominės veiklos rūšių.
Balandžio 30 d. duomenimis, per 2014-2020 m. laikotarpį gauta per 2,7 tūkst. paraiškų už beveik 63 mln. eurų, patvirtintos 967 paraiškos už beveik 20,5 mln. eurų, išmokėta paramos suma siekia bemaž 12 mln. eurų.
Iš viso Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonei „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ŽŪM yra numačiusi skirti per 49,04 mln. eurų.
Pasikeitus išmokų tvarkai – stipresnis impulsas verslui
ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja I. Budzevičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiemet buvo pakeistos KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ įgyvendinimo taisyklės. Vienas svarbiausių pakeitimų – padidintas išmokos dydis vienam paramos gavėjui, dabar jis gali siekti 18 800–37 600 eurų, o praėjusiais metais skiriama suma buvo 17 200 eurų.
Numatyta išmoka bus išmokama 100 proc. dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos skirtos išmokos sumos, paramos gavėjui bus išmokėta per 10 darbo dienų po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, likusieji 20 proc. – tinkamai įgyvendinus verslo planą ir pateikus NMA mokėjimo prašymą.
I. Budzevičiūtė nurodo, kad paskutinis mokėjimo prašymas NMA turi būti teikiamas ne vėliau kaip pirmaisiais metais po verslo plano įgyvendinimo metų ir ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d.
„Verslo planas privalo būti tinkamai įgyvendintas, priešingu atveju, likusi išmokos dalis nebus mokama, o jeigu išmokos dalis jau išmokėta, ji bus susigrąžinta“, – įspėja ŽŪM patarėja.
Projektai vertinami balais
Pareiškėjų projektai vertinami pagal atrankos kriterijus. Už atitiktį atrankos kriterijams projektams bus suteikiami balai – didžiausias galimas balų skaičius vienam pareiškėjui yra 100.
Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius, kurį turi surinkti pareiškėjas, kad gautų išmoką, yra 45 balai.
Kriterijuose atsižvelgiama į projekto sukuriamų nesezoninių darbo vietų skaičių ir į nedarbo lygį konkrečioje savivaldybėje. Taip pat laikoma privalumais, jeigu verslą kuria kaimo gyventojas iki 29 metų, iš emigracijos grįžęs asmuo arba šeima, gavusi subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.
Kas gali gauti paramą?
Parama galės būti skirta fiziniams bei naujai įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims.
Programa susidomėję regionų gyventojai, anot I. Budzevičiūtės, turėtų atkreipti dėmesį į reikalavimą, kad fiziniai asmenys privalo būti nevykdę jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdę ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne.
O privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos.
Tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir būti savarankiški (išskyrus ūkininkus).
„Tiek fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, tiek juridinio asmens buveinė, turi būti registruota kaimo vietovėje“, – priduria I. Budzevičiūtė.
Reikalavimuose taip pat numatyta, kad projekto įgyvendinimo vieta privalo būti kaimo vietovėje, kur turi būti registruotas ir nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, kai paramos lėšomis finansuojama statyba. Kaimo vietovėje turi būti registruotas ir nekilnojamasis turtas, kur saugomas už paramos lėšas įgytas turtas vykdant tiek mobiliąją, tiek nemobiliąją veiklas.
Parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.
Be to, kiekvienas paramos gavėjas įsipareigoja neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
I. Budzevičiūtė pabrėžia, kad jau išmokas savo projektams pradėti gavę smulkieji verslininkai įgyvendino svarbų KPP įsipareigojimą – pradėjo įgyvendinti verslo planą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir verslo planą įgyvendino tinkamai, t. y. įsigijo numatytas investicijas, sukūrė darbo vietą, vykdo pelningą ekonominę veiklą ir kt.
„Su įsipareigojimais buvome gerai susipažinę. Nebuvo sunku, nes orientavomės į ilgalaikę veiklos perspektyvą“, – patirtimi dalijasi O. Tička.
Prasidėjus karantinui jaunas verslininkas pajautė, kad susidomėjimas baidarių nuoma šiek tiek atslūgo. Tačiau verslininkas tikisi, kad sezonas dar įsibėgės, o klientai poilsiaus saugiai ir atsakingai, atsižvelgdami į visus reikalavimus.
Kaime verslą pradėjęs rokiškėnas džiaugiasi, kad plaukdami Kriaunos upe, vaizdingą maršrutą ir įstabią krašto gamtą atrado šimtai poilsiautojų iš visos Lietuvos.
Finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis.
