Kaimo skurdas – priedanga lengvatoms stambiems ūkininkams

Kaip ir laukta, Seimas patvirtino paskutinę šios Vyriausybės ataskaitą, kurioje apžvelgiami vien Lietuvos laimėjimai per 2019 metus. Nieko naujo, kad valdantieji pažėrė daug statistikos, įrodančios, kaip augo pensijos, atlyginimai, gerėjo Lietuvos investicinis patrauklumas. Taip elgiasi visos vyriausybės, pateikdamos kasmetes ataskaitas.

Nuomonių skirtumai tarp Vyriausybės ir Seimo valstiečių frakcijos neviešinami, bet vis išlenda svarstant su žemės ūkiu susijusius įstatymus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuomonių skirtumai tarp Vyriausybės ir Seimo valstiečių frakcijos neviešinami, bet vis išlenda svarstant su žemės ūkiu susijusius įstatymus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gal premjeras S.Skvernelis rodo, kad žemės ūkio sektoriaus reikalais užsiima ne ministrų kabinetas, o valstiečių lyderis R.Karbauskis ir apie jį susitelkusi stambiųjų ūkininkų interesams atstovaujančių Seimo narių grupė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gal premjeras S.Skvernelis rodo, kad žemės ūkio sektoriaus reikalais užsiima ne ministrų kabinetas, o valstiečių lyderis R.Karbauskis ir apie jį susitelkusi stambiųjų ūkininkų interesams atstovaujančių Seimo narių grupė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 28, 2020, 3:40 PM

Nestebina, kad opozicija viską vertina priešingai. Esą Vyriausybė mato padėtį Lietuvoje pro rožinius akinius ir siūlė žvelgti pro juodus: viskas šalyje vien blogai arba labai blogai, o jei statistika ir rodo ką nors gerėjant, tai ši valdžia tik pasinaudojo palankia ekonomine situacija ar ankstesnių vyriausybių įdirbiu.

Galima sakyti, kad tai sena valdančiųjų ir opozicijos giesmė. Bet kai kurie ekspertai į šios Vyriausybės darbą pažvelgė objektyviau ir pripažino, kad būta ir realių laimėjimų, ir nesėkmių.

Iš tiesų statistika ataskaitoje pateikta teisingai, nors Vyriausybė ir pasistengė atrinkti tuos skaičius ir faktus, kurie jai parankūs.

Ekonominiai rodikliai pernai gerėjo, palyginti nemažai lėšų buvo skirta socialinei sferai, nors socialinė atskirtis, skurdas, pajamų nelygybė, netolygi regionų plėtra vis dar bado akis.

Neabejotinai teisi opozicija, tvirtindama, kad pastarieji metai buvo palankūs Lietuvai ir dėl pasaulinės ekonomikos augimo.

Vis dėlto, politologo Š.Liekio vertinimu, ši Vyriausybė, skirtingai nei ankstesnės, ekonominio augimo galimybes sistemiškiau panaudojo socialinei sričiai, piliečių gerovei kelti, valstybės galioms plėsti.

Jo nuomone, buvusios vyriausybės rėmėsi buhalteriniu mąstymu, trukdančiu matyti platesnius ekonomikos horizontus. Grynai buhalterinė esą ir dabartinės opozicijos kritika, nepastebint, kad atėjo kiti laikai, kai ES atsisako diržų veržimosi politikos, juo labiau kad Lietuva, būdama viena mažiausiai įsiskolinusių, gali sau leisti investuoti į žmones.

Vyriausybė, atsiskaitydama Seimui, paprastai stengiasi aprėpti visas šalies gyvenimo sritis. Opozicijos atstovai stebėjosi, kad paskutinėje valstiečių kontroliuojamos Vyriausybės metinėje ataskaitoje kažkodėl visai neskiriama dėmesio žemės ūkio padėčiai įvertinti.

Vargu ar tai atsitiktinumas. Gal taip premjeras S.Skvernelis parodo, kad šio ekonomikos sektoriaus reikalais užsiima ne ministrų kabinetas, o valstiečių lyderis R.Karbauskis ir apie jį susitelkusi stambiųjų ūkininkų interesams atstovaujančių Seimo narių grupė.

Nuomonių skirtumai tarp Vyriausybės ir Seimo valstiečių frakcijos neviešinami, bet vis išlenda svarstant su žemės ūkiu susijusius įstatymus.

Naujausias pavyzdys – neseniai Seime paskubomis svarstytos Žemės gelmių įstatymo pataisos, numatančios lengvatų požeminio vandens vartotojams.

Priimti šį įstatymą būtina įgyvendinant ES direktyvą, kurios nuostatas Lietuva jau net vėluoja perkelti į savo teisę. Tik Bendrija siekia tausoti Europos gamtos išteklius, o valstiečiai mėgina europinius reikalavimus pritaikyti taip, kad žemės ūkiui būtų išsaugota kuo daugiau nuolaidų ar net pažerta naujų lengvatų.

Dar žiemą Seimui svarstant šio įstatymo pataisas valstiečių balsais buvo pritarta nuostatai, kad nereikės leidimų gręžiniams, kuriuose per parą išgaunama iki 100 kubinių metrų vandens.

Be to, nutarta, kad tiek vandens ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės galės siurbti nemokamai ir tik viršijus šį kiekį tektų mokėti 0,3 cento už 1 kubinį metrą – 33 kartus mažiau nei kitiems vartotojams.

Valstiečiai mėgino prastumti ir daugiau lengvatų ūkininkams, kurioms priešinosi ne tik opozicija, bet ir Aplinkos ministerija.

Dabar Seimo valstiečių frakcijos nariai pasiūlė naują Žemės gelmių įstatymo pataisą, taikomą namų ūkiams ir įteisinančią be leidimų įrengiamus gręžinius, kuriuose išgaunama iki 50 kubinių metrų vandens.

Šio sumanymo iniciatoriai aiškina, kad nori padėti sunkiai gyvenantiems kaimo žmonėms, kuriems per brangu susitvarkyti leidimus, o jų neturėdami jie esą gali sulaukti baudų ir iš viso likti be vandens.

Lyg ir socialiai jautrus siūlymas, bet kaimo skurdas, ko gero, tik priedanga siekiant suteikti daugiau lengvatų stambiesiems ūkininkams.

Kelia juoką tariamo rūpinimosi vargšais užmojai. Mat vidutiniškai namų ūkis Lietuvoje suvartoja maždaug 2,5 kubinio metro vandens per parą, todėl 50 kubinių metrų net 25 kartus viršija šią normą.

Akivaizdu, kad tiek daug vandens galima suvartoti, kai laikoma palyginti nemaža karvių banda, – opozicijos skaičiavimais, tokio kiekio pakanka 250 galvijų.

Kodėl valstiečiai taip susirūpino žemės ūkyje naudojamu vandeniu?

Daugelis gręžinių įrengta dar sovietmečiu ir neatitinka sanitarinių apsaugos normų, todėl netrukus juos gali tekti uždaryti. Neturintiems leidimų vandens gręžinių savininkams jau taikomos milžiniškos baudos.

Matyt, neatsitiktinai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas V.Ąžuolas, apeidamas Vyriausybę, jau anksčiau siūlė visiems pažeidėjams taikyti amnestiją ir nurašyti jau paskirtas 8 mln. eurų sumą viršijusias baudas. Nepavyko, nes šį siūlymą supliekė net Seimo teisininkai.

Dabar vėl lengvatos ūkininkams siūlomos nesulaukus Vyriausybės pritarimo.

Teisingumo ministras E.Jankevičius nuogąstavo, kad Žemės gelmių įstatymo pataisos gali prieštarauti ES direktyvai, ir ragino Seimą kreiptis dėl išvados į Vyriausybę, bet valstiečiai nutarė ją apeiti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.