„Mes dar neturime visos konvergencijos, konkurenciniu požiūriu stovime prastesnėse pozicijose. Jei priimame „lubas“, padarome dar blogesnes sąlygas prekiniams ūkiams“, – ketvirtadienį kalbėjo A.Palionis.
Jis taip pat akcentavo, kad 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje iš tiesioginių išmokų voko jaunieji ūkininkai, taip pat smulkūs ir vidutiniai ūkiai galės gauti daugiau lėšų.
„Vertinant mūsų ūkininkų senėjimo tendencijas, ministerijos tikslas yra paskatinti užsiimti žemės ūkio veikla kuo daugiau jaunų žmonių. Tai bus vienas iš prioritetų – bus skiriama daugiau nei 2 proc. jauniesiems ūkininkams“, – sakė A.Palionis.
Tarp prioritetų jis įvardijo didesnę pridėtinę vertę žemės ūkyje, dėmesį klimato kaitai.
Ministras taip pat nurodė, kad su šalies vadovo Gitano Nausėdos komanda svarstys alternatyvas, kaip padėti smulkiam ir vidutiniam ūkiui.
G.Nausėda antradienį sakė, kad sieks įteisinti išmokų žemdirbiams lubas.
„Atsiranda papildomų iššūkių, susijusių su tuo, kad tikrai negalime nustatyti maksimalios išmokų ribos, ir šią iniciatyvą kelsime, kad nesusirinktų išmokų tie, kuriems mažiau jų reikia, ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis“, – sakė prezidentas.
Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės.
Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
