Atsižvelgė į pasiūlymus
KPP, kuriai skirta iš viso 2,1 mlrd. Eur, įgyvendinimas pratęstas dar dvejiems metams. NMA duomenimis, kol kas patvirtinta KPP paramos suma – 1,8 mlrd.Eur. Tai sudarė 87 proc. visų programos įgyvendinimui skirtų paramos lėšų.
„Finansiniam laikotarpiui buvo skirta ženkli pinigų suma – tai parama Lietuvos kaimui, žemės ūkiui ir kitiems kaimo verslams. Šios lėšos iš esmės yra skirtos mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto, gerinti infrastruktūrą, kad kaimo žmogui būtų patogiau ir mieliau gyventi kaimo vietovėje, užsiimti ūkine veikla“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.
Pasak LJŪJS vadovo, nors gal ne viskas KPP finansavimo sistemoje yra 100 proc. sklandu, akivaizdu, kad buvo įdėta daug pastangų lengvinti biurokratinę naštą, taip pat atkreiptas dėmesys į Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pastebėjimus, kada milžiniškos pinigų sumos dėl NMA pritaikytų sankcijų būdavo grąžinamos į Briuselį.
„Džiaugiamės naujuoju NMA vadovu, kuris suprato, kad tai yra problema. Dabar taikoma mažiau sankcijų už mažareikšmius pažeidimus, nes tam prevenciškai stengiamasi užkirsti kelią informuojant ūkininkus. Galima pasidžiaugti ir kai kuriais žemės ūkio ministrais, kurie išgirdo mūsų prašymus ir supaprastino projektų rašymą – verslo planas pasidarė žymiai paprastesnis.
Jauniesiems ūkininkams atsirado galimybių pretenduoti į jaunojo ūkininko įsikūrimo lėšas neturint daug žemės. Ankstesniame finansiniame laikotarpyje jaunajam ūkininkui reikėjo turėti 20 ha nuosavos žemės, o tai buvo sunkiai suprantama. Todėl džiaugiamės, kad šiame laikotarpyje tokio neišmintingo ir neteisingo reikalavimo nebėra“, – vardijo V.Buivydas.
Yra gerų pavyzdžių, labai efektyviai pradedančių dirbti ūkininkų, kurių ūkiai modernizuoti taip, kad pasiektas europinis, o gal net ir aukštesnis lygis.
Nors būta teigiamų dalykų praėjusiame laikotarpyje, pasak V.Buivydo, to neužtenka – reikėtų dar labiau didinti paramos sklaidą, remti pradedančius, perspektyvius ūkininkus.
Socialinė partnerystė nuteikia optimistiškai
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pažymėjo, jog pastaruoju metu žemdirbiai stebi NMA pokyčius į gerąją pusę: pagreitėjo paramos paraiškų vertinimas, ūkininkus greičiau pasiekia paramos lėšos, taikoma mažiau sankcijų.
„Sankcijų taikymas priklauso ne vien nuo NMA. Šiame procese dalyvauja politiką formuojanti institucija – Žemės ūkio ministerija. Ji ruošia taisykles, kuriomis agentūra privalo vadovautis. Nemažai priklauso nuo specialistų, kurie vertina, ar pareiškėjai ir paramos gavėjai laikosi reikalavimų. Egzistuoja ir žmogiškasis faktorius, bet NMA vadovybės duotas tonas, vykstantys pokyčiai nuteikia optimistiškai. Agentūra ėmėsi konsultanto, o ne tik vertintojo, stebėtojo, baudėjo, kaip buvo ilgą laiką,vaidmens. Atsirado protingumo principas, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimus“, – tvirtino S.Dimaitis.
ŽŪR direktorius akcentavo, jog NMA bendradarbiauja su žemdirbiais, ji nėra užsidariusi, leidžiasi į diskusijas, domisi, kokias problemas įžvelgia ūkininkai.
„Matome, jog NMA vadovybė ne tik pasiryžusi diskutuoti apie žemdirbiams iškylančias problemas, bet ir ieško būdų, kaip išspręsti agentūros kompetencijos ribose esančias problemas. Tokia socialinė partnerystėnuteikia labai optimistiškai, – teigė S.Dimaitis. – Ne viskas priklauso nuo NMA. Ji yra tik sistemos dalis. Kai kuriuos organizavimo pokyčius reikėtų daryti visoje sistemoje.“
Supranta žemdirbių problemas
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis NMA siekius ne bausti, o bendradarbiauti su ūkininkais laiko sveikintinais.
„NMA darbas žymiai pagerėjo, kai agentūrai pradėjo vadovauti direktorius Aleksandras Muzikevičius. Tai stiprus, bet tuo pačiu lanksčiai ir operatyviai reaguoti į žemdirbių problemas sugebantis vadovas. Jis kalbasi ir tariasi su žemdirbiais, su mūsų savivaldos organizacijomis. A.Muzikevičiaus vadovaujama NMA vis daugiau konsultuoja, pataria, atsižvelgia į mūsų pastabas, pasiūlymus, jam vadovaujant sumažėjo taikomų sankcijų. Jei NMA specialistas,atvažiavę spas ūkininką ar paramos gavėją, randa nežymų, mažareikšmį pažeidimą, nebaudžia iš karto, o įspėja ir leidžia jį ištaisyti. Jei ūkininkas piktybiškai nesilaiko reikalavimų, tuomet, žinoma, baudžia, bet nebėra taip, kaip anksčiau. Pavyzdžiui, jei nepamatydavo gyvulio įsago (o kai gyvuliai ganosi, šiandien tas įsagas yra, o rytoj gali netyčia iškristi), tokiais atvejais pusę išmokų nubraukdavo“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė J.Vilionis.
Pasak Žemės ūkio tarybos pirmininko, A.Muzikevičius davė gerą darbo toną savo vadovaujamai agentūrai, kuri vis labiau įsiklauso į žemdirbių problemas.
„Žinoma, net ir suprasdama žemdirbių problemas, NMA ne visada gali palengvinti mums tenkančią didžiulę biurokratinę naštą. Agentūra privalo vadovautis Žemės ūkio ministerijos teisės aktais, reikalavimais. Dažnai, deja, ministerija tvirtina, kad vienų ar kitų dalykų reikalauja Europos Sąjungos (ES), Europos Komisijos (EK) direktyvos, reglamentas, ir NMA turi vykdyti. Bėda ta, kad daug EK rekomendacijų mūsų ministerija pateikia kaip būtiną reikalavimą, kurio privaloma laikytis ir neva negalima atšaukti. Taip nutiko ir su žemės ūkio bei aplinkos ministrų įsakymu dėl mėšlo ir srutų tvarkymo. Įsakymu numatyti griežtesni reikalavimai lauko rietuvėms, įtvirtinta, kad mėšlas negali būti laikomas laukuose. Tai visiškas absurdas, tačiau NMA atstovas,atvažiavęs patikrinti ir radęs šio reikalavimo pažeidimą, ūkininką turėtų nubausti. Gerai, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas įsiklausė į žemdirbių argumentus, jog mėšlo laikymas tvarkingai įrengtose lauko rietuvėse nepažeidžia ES direktyvų, ir priėmė sprendimą, kuriuo rekomenduoja atšaukti minėtą ministrų įsakymą“,– aiškino J.Vilionis.
Veiklos efektyvumą įvertino klientai
Išmokų mokėjimo greitis – vienas svarbiausių rodiklių, pagal kurį klientai vertina NMA veiklos efektyvumą.
Kaip ir kasmet, praėjusių metų spalio viduryje NMA pradėjo mokėti išmokų avansus, o nuo gruodžio mėnesio – ir pagrindinę dalį tiesioginių išmokų. Dar nepasibaigus teisės aktuose nustatytam avansinių mokėjimų terminui, NMA pareiškėjams išmokėjo avansus už 2020 m. deklaruotus plotus. Ūkininkų sąskaitos buvo papildytos didžiausia avansų suma per visą NMA mokėjimų istoriją. Be to, pirmą kartą per visą NMA istoriją buvo pradėtos mokėti avansinės išmokos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
Nuo gruodžio 1 d. buvo pradėta mokėti likusi tiesioginių išmokų dalis bei parama pagal KPP plotines priemones. Iki metų pabaigos pareiškėjams išmokėta beveik 554,8 mln. Eur plotinių priemonių išmokų už 2020 m. deklaruotus plotus.
Palyginti su 2014 m. pareiškėjus iki metų pabaigos pasiekusia paramos suma, pernai per tą patį laikotarpį NMA ūkininkams išmokėjo 2 kartus didesnę sumą. Tokius sparčius tempus lėmė paramos procesų optimizavimas ir automatizavimas.
Siekia būti žemdirbių patarėja
Kaip informavo NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė, daugiausia KPP lėšų skirta programoms „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“(447 297 415Eur),„Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (384389067 Eur) ir „Ekologinis ūkininkavimas“ (215 369 677Eur).
Pasak NMA direktoriaus A.Muzikevičiaus, tarp agentūros prioritetų – ne tik sankcijų mažinimas tikriems ūkininkams ir didesnė ūkininkavimą imituojančių pareiškėjų kontrolė, bet ir administracinės naštos ūkininkams mažinimas, plotinių priemonių ir gyvulių patikrų kiekio bei proceso optimizavimas, spartesni mokėjimai.
„NMA siekia būti žemdirbių patarėja, o ne baudėja – norime prevenciškai užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Patikroms optimizuoti ieškome įvairių būdų – patikrų mechanizmą tobuliname vienodindami skirtingų reikalavimų datas, dalindamiesi jau atliktų patikrinimų informacija su kitomis ūkininkus prižiūrinčiomis institucijomis ir pasitelkdami sparčiai tobulėjančias šiuolaikines technologijas patikrinimams atlikti nuotoliniu būdu“, – teigė A.Muzikevičius.
Viena esminių NMA naujovių – formalių, žalos nedarančių ar ištaisomų pažeidimų priskyrimas mažareikšmiams pažeidimams, už kuriuos nebetaikomos sankcijos.
„Lanksčiau vertiname ir kitas paramos teikimo sąlygų pažeidimų priežastis. Paramos gavėjams suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus (pvz., dėl išimtinių (force majeure) aplinkybių) arba ištaisyti pažeidimus, kurie gali būti ištaisyti. Į paramos sutartis įrašomi visi paramos gavėjų įsipareigojimai, siektini rodikliai, taikoma priminimų apie teiktinus dokumentus, artėjančius įsipareigojimus sistema“, – sakė A.Muzikevičius.
Žemės ūkio ministerija pritarė NMA siūlymui, pagal kurį ūkininkai kasmet teiks net 4 000 mažiau įgyvendintų projektų ataskaitų. Šis sprendimas padės sumažinti administracinę naštą ūkininkams.
Skaičiai kalba už save
Pasak V.Kovaliūnienės, įgyvendinti projektą ar gauti išmokas už deklaruotus plotus be sankcijų, naudojant ES fondų lėšas, tikrai įmanoma. Dar praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad sankcijų mažinimas yra vienas iš NMA 2017–2020 m. strategijos tikslų. Tikslas pasiektas. Sankcijų skaičius ženkliai mažėja, tai pastebi ir paramos gavėjai.
Tačiau geriausiai apie tai kalba skaičiai. Pavyzdžiui, investicinių paramos priemonių atveju, 2015 m. pritaikyta sankcijų už 4 mln. eurų (1 444 pareiškėjai), o 2019 m. – už 1,5 mln. (647 pareiškėjai).
Plotinių paramos priemonių atveju, 2014 m. pritaikyta sankcijų už 15,35 mln. eurų (47002 pareiškėjai), o 2019 m. – už 5,11 mln. (10595 pareiškėjai). Galutinių skaičių už 2020 m. dar nėra, tačiau akivaizdu, kad jie bus dar mažesni.
Atskleidė socialinių partnerių požiūrį
Pasak V.Kovaliūnienės, dirbant visada pravartu žinoti klientų nuomonę, todėl kasmet vykdoma socialinių partnerių, atstovaujančių NMA klientų interesams, apklausa. Jos tikslas – išsiaiškinti, koks socialinių partnerių požiūris į NMA.
2020 m. apklausoje savo nuomonę išreiškė didžioji dalis socialinių partnerių (37 atsakymai), tarp jų – Lietuvos miškų savininkų asociacija, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, LR žemės ūkio rūmai, Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, „Alternatyvioji akvakultūra“, Lietuvos ūkininkų sąjunga, VVG tinklas.
Atsakinėjama buvo remiantis patirtimi su NMA.Į pagrindinį klausimą „kaip vertinate NMA veiklą ir paslaugas bendrai“ socialinių partnerių atstovai atsakė tik „gerai“ ir „labai gerai“. Toks įvertinimas gautas iš visų respondentų.
Galimybes kaip socialiniam partneriui išsakyti savo nuomonę, teikti siūlymus dėl įvairių procedūrų tobulinimo labai gerai ir gerai įvertino net 83 proc. atsakiusiųjų (vertinimas išaugo daugiau nei 12 proc.).
NMA taikomą paraiškų pagal investicines priemones vertinimo ir administravimo procesą gerai ir labai gerai įvertino 67,6 proc.atsakiusiųjų.2019 m. šis rodiklis siekė 40 proc.
Su plotu susijusių priemonių administravimo proceso vertinimas (gerai ir labai gerai) taip pat ženkliai išaugo – nuo 54 proc. 2019 m.iki 78,6 proc. 2020 m.
Beveik 24 proc. padidėjo kontrolės procesų vertinimas (gerai ir labai gerai) – nuo 53,3 proc.2019 m. iki 77,1 proc. 2020 m.
Tai rezultatai, atspindintys gerus agentūros ir jos klientų santykius. Tokie ir turėtų būti ūkininkų pagalbininkai, kad mūsų kaimui, žemės ūkiui skirti pinigai adresatą pasiektų greitai ir sklandžiai.
